Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų, kai verslui jau yra skiriamas finansavimas. Taip pat verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį ir teisingai nurodyti galiojančias banko sąskaitas, į kurias bus pervedamos subsidijos.
Karantinas įrodė – fizinių parduotuvių, siekiant išlikti prekybos rinkoje, nebeužtenka. Verslininkai tvirtina, kad be prekių asortimento perkėlimo į elektroninę erdvę, būtina aktyviai ieškoti unikalių komunikacijos būdų. Kaip verslams karantino metu sekėsi keltis į e. prekybą, suvaldyti prekių tiekimo grandines ir kokios pamokos buvo išmoktos, kalbėjosi „Verslios Lietuvos“ inicijuotos tiesioginės transliacijos dalyviai.
Visą savaitgalį Panevėžyje vykusiame socialinio verslo sprinte – kūrybinėse dirbtuvėse – iš dvylikos komandų buvo atrinktos šešios stipriausios, parodžiusios didžiausią potencialą kurti tvarų, teigiamą poveikį galintį daryti socialinį verslą. Šios komandos buvo pakviestos į antrąjį projekto etapą, kuriame toliau stiprins savo verslus ir gaus net 15 000 Eur vertės finansinį krepšelį papildomoms ekspertų konsultacijoms bei reikalingai įrangai įsigyti.
„Vystant savo pirmąjį verslą, atėjo momentas, kai susikaupė per daug klausimų, į kuriuos tapo vis sunkiau pačiai atsakyti“, – sako juvelyrikos dizainerė Deimantė Makauskaitė, prekių ženklo DEIMĖ JEWELLERY įkūrėja. Pasinėrusi į produktų kūrybą ir gamybą, ji visiškai pamiršo, kad savo kūrinius reikia rodyti pasauliui, pasiekti tikslinę auditoriją. Sužinojusi apie „Versli Lietuva“ inicijuojamą mentorystės programą ir jos sėkmės istorijas, nusprendė prisijungti. Ir nesuklydo – prekių ženklo identiteto bei matomumo pokyčiai – akivaizdūs.
Jauniems verslininkams dažnai kyla klausimų, kaip teisingai vystyti savo verslą ar kokią kryptį pasirinkti. Skirmantė Sirevičienė, tinklaraščio apie maistą ir prieskonių elektroninės parduotuvės „Raudona virtuvė“ įkūrėja, išaugus verslo populiarumui, sulaukė daug įvairių pasiūlymų ir nebežinojo, kuria kryptimi reikėtų pasukti. Atsidūrus kryžkelėje, ji nutarė pasinaudoti mentorystės programa – praėjus vos keliems programos mėnesiams, Skirmantė identifikavo stipriąsias savo verslo puses, susidėliojo veiksmų planą ir net buvo pakviesta filmuotis televizijos laidoje apie maistą.
Savo stipriąsias puses, verslo nišą ar net verslo partnerį kartais galima atrasti užsiimant savanoriškomis iniciatyvomis. Gerda Statkevičiūtė-Gylienė ir Rasa Povilavičienė, projekto „Laimingos akys“ įkūrėjos, susipažino socialiniuose tinkluose ir abi ėmėsi organizuoti savo pirmąjį renginį – kūdikių lenktynes. Jos norėjo suburti Panevėžio miesto šeimas ir paskatinti bendruomeniškumą, smagiai praleidžiant laiką kartu. Dabar renginių organizavimas tapo pagrindine šių moterų veikla.
