Lietuvos ekonomikos skaitmenizavimas – nepakankamai spartus, susiduriama su iššūkiais, turėsiančiais reikšmingos įtakos ateityje

2020-04-09
Lietuvos ekonomikos skaitmenizavimas – nepakankamai spartus, susiduriama su iššūkiais, turėsiančiais reikšmingos įtakos ateityje

Koronaviruso protrūkis Lietuvoje aktualizavo skaitmeninių technologijų ir jų naudojimo versle bei gyvenime svarbą – pirmaujančiose pagal ekonomikos skaitmenizaciją šalyse darbo efektyvumas yra du kartus didesnis nei Lietuvoje, o technologijų lyderių našumo augimo pagreitis yra didesnis.

Tačiau ligšiolinė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus, taip pat skaitmeninės ekonomikos, kurios pagrindas yra technologijos, plėtra tempais nusileidžia aplinkinėms šalims.

Tuo pačiu ryškėja iššūkiai dėl skaitmeninių įgūdžių, IRT specialistų, inovacijų trūkumo, kas gali stabdyti Lietuvos ekonomikos efektyvumo augimą bei didinti socialinę atskirtį. Tai atskleidė IRT asociacijos „Infobalt“ kartu su „Verslia Lietuva“ parengta „Lietuvos skaitmeninės ekonomikos 2020“ apžvalga (https://tinyurl.com/vtyzfvy).

„Šiandien, kai gyvename karantino sąlygomis, akivaizdžiai matome, kiek svarbios skaitmeninės technologijos tradiciniams verslams, viešajam sektoriui, švietimui. Matome, kiek esame pažengę, kur būtina pasitempti, – teigė „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas. – Tačiau jau kurį laiką visame pasaulyje IRT tampa naujos kartos – skaitmeninės ekonomikos pagrindu: auga ratas paslaugų, kurios be skaitmeninių technologijų tiesiog neegzistuotų, skaitmeninės technologijos skverbiasi ir į tradicinius sektorius, tokius kaip apdirbamoji pramonė, gamyba, žemės ūkis, kuria pagrindą realaus laiko ekonomikai“.

Anot jo, surinkti duomenys rodo, kad šalyse, kurios pirmauja pagal ekonomikos skaitmenizaciją – Švedijoje, Suomijoje, Danijoje – ekonomikos našumas yra dvigubai didesnis (64 eur/val.) nei Lietuvoje (32 eur/val.). „Tačiau svarbiausia, kad galioja dėsnis „nugalėtojas pasiima viską“ – lyderiaujančios technologijų įmonės skaitmeninėje ekonomikoje atotrūkį nuo kitų įmonių tik didina“, – pabrėžė M. Ubartas.

IRT sektorius vis daugiau eksportuoja

„Infobalt“ ir „Verslios Lietuvos“ parengta apžvalga rodo, kad skaitmeninės ekonomikos branduolį sudarantis IRT sektorius per paskutiniuosius 5 metų išaugo 56 proc. ir 2019 metais jo dalis visoje ekonomikoje sudarė 3,8 procento. Tačiau augimo tempas buvo lėtesnis nei kaimyninėse šalyse, o dalis – mažesnė už ES vidurkį (5,5 proc.), Švedijoje (8,2 proc.), Estijoje (7,7 proc.).

Pastebima, kad IRT sektoriuje vidaus rinka auga pamažu, o pagrindiniu varikliu tampa eksportas, kurio dalis nuosekliai augo ir 2019 metais sudarė 67 proc. visų sektoriaus pajamų. Itin sparčiai išaugo IT paslaugų eksportas – 2015-2019 metais padidėjo net 260 procentų.

„Vis tik, kalbant apie skaitmeninę ekonomiką, negalime vertinti tik IRT sektoriaus. Skaitmeninė ekonomika – tai įvairios ekonominės veiklos, kurios naudoja skaitmenines technologijas, duomenis ir skaitmenizuotą informaciją savo procesuose ir produktų bei paslaugų kūrime. Nors vis didesnė ekonomikos dalis yra įgalinama skaitmeninių technologijų, tačiau tai dažnai neatsispindi dabartinėje statistikoje, – teigė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas. – Todėl mes naudojome Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei „Kurk Lietuvai“ sukurtą metodologiją, pagal kurią atrinktos 42 ekonominės veiklos bei apskaičiuotas jų indėlis į ekonomiką.“

Remiantis skaičiavimais, skaitmeninė ekonomika, išskiriant jį kaip atskirą sektorių, sudarė 7,6 proc. visos Lietuvos ekonomikos 2018 metų duomenimis. Tuo metu Europos Sąjungos šalių vidurkis siekė 10,3 proc. Pagal kuriamą pridėtinę vertę, jis būtų 5 pagal dydį Lietuvos sektorius, o pagal dirbančiųjų (56,4 tūkst.) skaičių – septintas, o vidutinis skaitmeninės ekonomikos darbuotojo atlyginimas 1,55 karto viršija šalies vidurkį.

Formuojasi skaitmeninė atskirtis, lemsianti darbingumą

„Lietuvos skaitmeninės ekonomikos 2020“ apžvalga atskleidė ir iššūkius.

Pastebima, kad naudojimasis internetu tarp mažiausiai uždirbančių bei vyresnio amžiaus žmonių gerokai atsilieka nuo ES vidurkio šiose grupėse, taip pat Suaugusiųjų skaitmeninio raštingumo rodikliuose Lietuva daugiau nei dvigubai atsilieka nuo pirmaujančių pagal skaitmenizaciją šalių.

Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, daugiau nei 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali būti automatizuotos ir tai yra vienas didžiausių procentų tarp EBPO narių.

„Formuojasi atskirtis – neturėdami skaitmeninių įgūdžių, žmonės mažina savo galimybes gauti aukštesnės vertės darbą ir darbą apskritai ateityje. Tuo pačiu mažėja Lietuvos galimybės pritraukti investuotojus, kuriančius geriau apmokamas darbo vietas, kuriose reikalaujama daugiau našumo, naujų įgūdžių. Taip pat atskirtyje pasilieka vyresnio amžiaus žmonės, savo ruožtu, jiems jų neįgyjant, stabdoma e-paslaugų plėtra bei efektyvumas“, – paaiškino „Infobalt“ vadovas M. Ubartas.

Stabdo IRT specialistų trūkumas

Skaitmeninės ekonomikos plėtrą stabdo ir IRT specialistų trūkumas. Remiantis „Infobalt“ ir „Verslios Lietuvos“ surinktais duomenimis, nors dirbančiųjų IRT specialistų skaičius 2016-2019 metais išaugo 17 proc., IRT specialistai sudaro tik 2,7 proc. visų dirbančiųjų, kai ES vidurkis yra 3,7 proc., Estijoje – 5,6 proc., Suomijoje – 6,8 proc.

„Infobalt“ vertinimais, šiuo metu jų trūksta apie 20 tūkst. IRT specialistų. O IRT studijas baigia tik vienas iš dviejų jas pradėjusių studentų, o pagal baigusių skaičių esame žemiau ES vidurkio ir 3 kartus atsiliekama nuo Estijos.

Tuo metu reikalingų specialistų pritraukimas iš užsienio yra komplikuotas ir vyksta vangiai.

„Pagal tai, kokios kvalifikacijos ir kokiuose sektoriuose įdarbinami specialistai iš užsienio, matome, kad Lietuvos migracijos politika orientuota į ne kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą arba aukščiausio lygio vadovus, – sakė M. Ubartas. – Tuo tarpu IRT daugiausiai trūksta vidurinės grandies specialistų, tačiau kvalifikuotų IRT specialistų iš užsienio įdarbinimas Lietuvoje – ilgai, 6-12 mėnesių galintis užtrukti ir brangiai kainuojantis procesas, kurį sau gali leisti tik didžiosios įmonės, turinčios ar samdančios teisininkus, šios srities ekspertus.“

Pažanga inovacijose

„Lietuvos skaitmeninės ekonomikos 2020“ apžvalgoje pastebima, kad inovacijų ir investicijų į mokslo tyrimus bei technologinę plėtrą (MTTP) – pagrindinių prielaidų aukštesnės vertės kūrimui, rodikliai gerėja, bet jie vis dar žemi, palyginus su Europos Sąjunga ir panašaus išsivystymo šalimis.

Lietuva visiškai nesugebėjo pasinaudoti  didžiausios ES  mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ lėšomis, skirtomis IRT sričiai. Kai kitos šalys 2014-2018 metais pritraukė 9,3 mlrd. eurų, Lietuva pagal šį rodiklį – antra nuo galo. Pasak apžvalgos autorių, esminė priežastis – paktinių žinių trūkumas, kaip  dalyvauti atitinkamo lygio projektuose.

Tačiau yra ir proveržio sričių. Pavyzdžiui, augantis finansinių technologijų sektorius, kur 2019 metų pabaigoje dirbo beveik 3,4 tūkst. darbuotojų – 28,5 proc. daugiau nei prieš metus. O vidutinis sektoriaus mėnesio atlyginimas – 2538 eurai – 2,4 karto viršijo šalies vidurkį.

Taip pat, nepaisant sisteminių iššūkių, sparčiai auga ir investicijas pritraukia startuolių ekosistema. 2019 metais Lietuvoje veikė 720 startuoliai, 2018-2019 metais smarkiai išaugo jų pritraukiamos investicijos (atitinkamai 182,4 ir 166,5 mln. eurų, kai 2015 metais buvo 45,7 mln. eurų).

Iš viso, per 2007-2019 m. startuoliai Lietuvoje pritraukė 521 mln. eurų investicijų, iš kurių didžioji dalis (73,5%) – užsienio, o ketvirtadalis (26,5%) – lietuviškas kapitalas.

Galimybės: 5G, atvirieji duomenys ir realaus laiko ekonomika

Pozityvūs žingsniai daromi pradedant konsoliduoti viešojo sektoriaus IT infrastruktūrą ir valdymą.

„Tai pirmasis žingsnis realaus laiko viešųjų paslaugų link. Tuo pačiu reikia kuo greičiau paleisti 5G infrastruktūrą, kuri yra būtina sąlyga atsirasti daiktų internetui, kas įgalins didelio našumo realaus laiko ekonomiką, kasdienybę padarys paprastesnę, padės efektyvinti tiek sveikatos apsaugą, logistiką, gamybą ir žemės ūkį“, – teigė M. Ubartas.

„Kita sritis, kurioje Lietuva, pasistengusi, galėtų pasiekti proveržį – duomenų ekonomika. Neseniai pradėjęs veikti valstybės atvirųjų duomenų portalas – žingsnis į priekį, bet reikia daugiau“, – akcentavo „Infobalt“ vadovas M. Ubartas.

„Lietuvos skaitmeninės ekonomikos 2020“ apžvalgoje pabrėžiama, kad Lietuva pagal ES atvirųjų duomenų rodiklį DESI reitinge yra 24 vietoje. Pagal EBPO skaičiavimus, Lietuva, lyginant su kitomis EBPO šalimis, atitinka tik 30 proc. kriterijų vertinant duomenų atvėrimą, prieinamumą ir valstybės palaikymą duomenų pakartotinio naudojimo klausimu.

ES Duomenų rinkos studijos skaičiavimais, duomenų ekonomika jau dabar sukuria 2,3 proc. vertės Lietuvoje, kai Jungtinėje Karalystėje – 3,5 proc., Vokietijoje – 3,1 proc., o Estijoje – 4,3 proc.

Apie „Infobalt“

„Infobalt“ – nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacija. „Infobalt“ siekia sukurti geriausias sąlygas IRT rinkos augimui ir tiesiogiai padeda sektoriaus įmonėms sėkmingai eksportuoti. Įkurta 1994 metais, šiuo metu „Infobalt“ vienija daugiau nei 160 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių, susijusių mokslo bei studijų institucijų ir kitų skaitmeninės ekonomikos dalyvių. Asociacijos narių įmonėse ir organizacijose dirba apie 10 000 darbuotojų.

Toliau skaitykite

Perspėjame dėl neteisėto „Verslios Lietuvos“ vardo naudojimo
Perspėjame dėl neteisėto „Verslios Lietuvos“ vardo naudojimo
2020-07-08

Norime perspėti užsienio ir Lietuvos įmones dėl neteisėto VšĮ „Versli Lietuva“ pavadinimo naudojimo galimai nusikalstamais ir komerciniais tikslais, kurie nėra susiję su įstaigos veikla.

Karantino pamoka: kaip internetiniai prekių katalogai virto e. parduotuvėmis
Karantino pamoka: kaip internetiniai prekių katalogai virto e. parduotuvėmis
2020-07-08

Koronaviruso pandemija supurtė tiek mažesnius, tiek didesnius verslus, o dalį jų privertė arba persiorientuoti bei skaitmenizuotis, arba nutraukti savo veiklą. Taip nutiko ir nedideliam šeimos verslui „Urban Food“, gaminančiam maisto miltelius. Išnaudoję skaitmenizacijos galimybes ir į pagalbą pasitelkę socialinius tinklus bei nuomonės formuotojus, inovatyvaus maisto kūrėjai išgelbėjo savo verslą ir surado raktą į pirkėjų širdis.