Lietuvos eksporto prognozės: kitąmet tikėtinas rekordinis augimas

2021-09-14
Lietuvos eksporto prognozės: kitąmet tikėtinas rekordinis augimas

Nei užsitęsusi pandemija, nei gręsiantys nauji karantino suvaržymai neveikia Lietuvos verslo prekybos su užsienio partneriais apimčių. Priešingai, pandemija atvėrė didesnes galimybes kai kuriems sektoriams, o tai pagerino bendras eksporto apimtis ir prognozes.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ analitikai apžvelgė 2020 metų pirmojo pusmečio eksporto tendencijas ir atsižvelgdami į prekybą su užsieniu veikiančius veiksnius, nustatė prognozes šiems ir kitiems metams.

Eksporto apimtis augino lietuviškos kilmės prekės

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2021 m. pirmą ketvirtį eksportuotų prekių ir paslaugų  vertė išaugo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. „Pirmojo šių metų ketvirčio statistika rodė, kad eksportas dar tik įžengė į atsigavimo stadiją po pernai metų patirto pandeminio šoko, tačiau jau antrą ketvirtį eksporto rodikliai labai pagerėjo, eksporto apsukos ne tik kad pasiekė priešpandeminį lygį, bet tapo dar spartesnės“, – sako Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimai rodo, kad 2021 m. pirmą pusmetį prekių eksportas augo 9 proc., palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, arba 2,5 mlrd. eurų. Labiausiai tam įtakos turėjo penktadaliu augusios  eksporto apimtys. „Matome, kad sėkmingam eksporto augimui nekliudo ir tai, kad iki šiol neatsistatė energetinių produktų eksporto kreivė, kuri iki šiol išlieka labai netolygi ir priklausoma nuo Lietuvoje pagaminamų energetinių produktų kainų svyravimų“, – sako J. Kalendienė. Pirmąjį šių metų pusmetį energetinių produktų eksportas buvo beveik 652 mln. eurų arba 34 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m. I pusmečiu.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir Analizės skyriaus vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pamažu kečiasi ir reeksportuojamų prekių kryptis – per metus reeksportas į Rusiją susitraukė 5,1 proc., į Baltarusiją – 14 proc., o į Lenkiją išaugo 47 proc., Latviją – 12 proc.

Kiek lėčiau atsigauna paslaugų eksportas, kurio vertė šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tokiu pačiu priešpandeminiu laikotarpiu, paaugo tik 2,4 proc., nors antrą šių metų ketvirtį įsibėgėjo ir ūgtelėjo 22 proc.

2021 m. pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, paaugo penktadaliu. Statistikos departamento duomenys rodo, kad aukštos pridėtinės vertės dalis bendrame lietuviškos kilmės prekių eksporte siekė 7,3 proc.

Tarp sektorių chemijos pramonė ir toliau išlieka eksporto lyderė, šiemet per pirmus šešis mėnesius eksportavusi 625 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Reikšmingai prie lietuviškų gaminių eksporto vertės augimo 2021 m. pirmą pusmetį prisidėjo baldų ir medienos bei inžinerinė pramonė. Tuo tarpu tabako gaminių ir popieriaus bei jo gaminių pramonėms šie metai kol kas nebuvo sėkmingi.

Pandemijos keliamus iššūkius įveikė ir užsienio partneriai

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, Lietuvos eksportas toliau augs, nes pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonominis augimas šiuo metu yra labai spartus, o tai tiesiogiai veikia eksporto apimtis ir kainas.

„Tarptautinės organizacijos gerina ekonomikos augimo prognozes, tad eksporto paklausos potencialas išlieka labai didelis ir prognozes koreguojame aukštyn. Taigi lietuviškos kilmės prekių eksporto 2021 metinė vertė (be energetinių produktų) turėtų augti 17 proc., prekių reeksporto (be energetinių produktų) augs iki 12,7 proc., o paslaugų – iki 8,9 proc. Kitąmet, tikintis išlaikyti tą patį spartų ES ekonomikų augimo tempą, prognozuojamas 14,6 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas, 12 proc. – reeksporto augimas ir 8,5 proc. – paslaugų eksporto augimas“, – sako J. Kalendienė.

Jos teigimu, eksporto prognozių gerinimą lemia ir šiemet dėl išaugusios paklausos kilusios visų žaliavų kainos – brango metalai, žaliavinė nafta, žaliavinė mediena, plastikai, žemės ūkio produktai.

„Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos eksportuotojai yra priartėję prie gamybos pajėgumų panaudojimo ribų, tad norėdami atliepti augančią paklausą ir nenorėdami prarasti pozicijų tarptautinėje prekybos arenoje, turės dar labiau didinti investicijas į gamybos pajėgumus“, – sako J. Kalendienė.

Politinės aplinkos grėsmės gali sudaryti progą įeiti į naujas rinkas

Tradiciškai Lietuvos eksporto apimtis gali paveikti ir politinės aplinkos grėsmės. Vis dėlto „Verslios Lietuvos“ atstovės pabrėžia, kad lietuviškas verslas yra gerai diversifikavęs savo eksporto kryptis ir taip sumažinęs priklausomybę nuo politiškai nestabilių režimų, todėl esamos ar naujos ekonominės sankcijos Baltarusijai ir galimai blogėjantys ekonominiai santykiai su Kinija didelės žalos Lietuvos ekonomikai nepadarytų.

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos įmonės gali pasinaudoti palankiai susiklosčiusiais santykiais su Taivanu ir įžengti į šią rinką.

„Manome, kad eksportas, anksčiau tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivano rinką. Lietuviškos kilmės eksporto struktūra Kinijoje ir Taivane yra šiek tiek panaši – į abi valstybes eksportuojama mediena ir jos gaminiai, optikos prietaisai – daugiausia lazeriai, chemijos produktai. Į Taivaną dabar būtų palankus metas įžengti Lietuvos maisto ir gėrimų gamintojams, tekstilės gaminių kūrėjams, nes taivaniečiai palankiai vertina lietuviškus gaminius. Tai taip pat atveria puikias galimybes e-komercijai“, – sako R. Uždavinytė.

Išsamią Lietuvos ir Taivano prekybos apžvalgą galite rasti čia.

Rugsėjo 15 d., trečiadienį, vyks pirmasis Taivano ir Lietuvos verslo susitikimų renginys, kuriame savo galimybes, prekes ir paslaugas pristatyti panoro daugiau nei 20 lietuviškų įmonių. Spalio pabaigoje tikimasi sulaukti Taivano delegacijos Lietuvoje, bus organizuojamas Taivano ir Lietuvos verslo forumas.

Toliau skaitykite

Lietuva pastebima, tačiau vis dar neišnaudojame potencialo talentų pritraukimo srityje
Lietuva pastebima, tačiau vis dar neišnaudojame potencialo talentų pritraukimo srityje
2021-10-28

Per pastarąjį ketvirtį Lietuvos matomumas užsienio šalių naujienų portaluose sparčiai augo, tam įtakos daugiausia turėjo valdymo (vidaus ir užsienio politikos), kultūros ir ekonomikos srities aktualijos. Viena iš matomiausių temų – nereguliarios migracijos srautai į šalį. Šios temos kontekste Lietuva buvo minima daugiausiai kontekstinio ir neutralaus pobūdžio pranešimuose. Ekonomikos srities pranešimai lėmė didžiausią teigiamo tono pranešimų apie šalį skaičių, o kultūros srities teigiamo tono pranešimais buvo pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo analizė.

Pasaulinėje parodoje „Expo 2020” – ypatingas dėmesys globaliam Lietuvos verslo potencialui
Pasaulinėje parodoje „Expo 2020” – ypatingas dėmesys globaliam Lietuvos verslo potencialui
2021-10-22

Tarptautinėje parodoje „Expo 2020“ Lietuva šiemet prisistato per tvarumo prizmę ir, remdamasi Lietuvos pozicionavimo užsienyje strategija „Co-Create“ („Atvira kurti kartu“), kviečia pasaulio šalis drauge kurti tvarią ateitį. Lietuvos nacionalinės dienos parodoje ašimi tapo Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forumas, kuriame dalyvauja pusšimtis lyderiaujančių Lietuvos įmonių ir verslo atstovų. Vizito metu taip pat numatyti verslo susitikimai aptarti dvišalės prekybos ir investicijų galimybes.