Lietuvos eksporto prognozės: nuo santūraus džiaugsmo prie šoko modelių

2020-03-26
Lietuvos eksporto prognozės: nuo santūraus džiaugsmo prie šoko modelių

Nors 2019 metais Lietuvos eksporto augimo tempas lėtėjo, tačiau šalies eksportuotojai vis tiek turėjo kuo pasidžiaugti. Visai kitomis nuotaikomis pasitinkamas šis pavasaris – pasaulinė COVID-19 viruso pandemija jaukia verslininkų planus ir ardo net pačias atsargiausias prognozes.

Apie tai ketvirtadienį buvo kalbama agentūros „Versli Lietuva“ surengtoje nuotolinėje interneto konferencijoje „Lietuvos eksportas koronaviruso akivaizdoje: tendencijos ir prognozės“.

Liūto dalis – lietuviškos kilmės prekių eksportui

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. prekių eksporto iš Lietuvos apimtys augo 4,7 proc. ir pasiekė 29,6 mlrd. eurų, iš kurių beveik pusę sudarė lietuviškos kilmės prekės (48,6 proc.), 38,6 proc. – reeksportas, o 13,2 proc. – energetiniai produktai. Kaip ir prognozavo agentūros „Versli Lietuva“ analitikai, eksporto metinis augimas buvo lėtesnis nei 2018-aisiais, kai siekė 7,3 proc.

„Tai lėmė tiek augimo apsukas sumažinusios didžiosios Vakarų Europos rinkos ir Kinija, tiek neužtikrintumas dėl „Brexit“ procesų, tiek ir aukštesnė palyginamoji bazė nei prieš metus“, – konferencijoje kalbėjo „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Labiausiai Lietuvos eksporto dinamiką pernai stimuliavo 6,1 proc. augęs lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris generavo 14,4 mlrd. eurų. Sparčiausiai jis paaugo pirmąjį 2019 metų ketvirtį – 10,1 proc., antrąjį ir trečiąjį ketvirčius sudarė atitinkamai 6,2 proc. ir 6,5 proc., o lėčiausias augimo tempas fiksuotas paskutinį ketvirtį – 2,1 proc.

„Vertinant per eksporto apimčių ir kainų prizmę, matyti, kad beveik visą lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimą lėmė išaugę kiekiai, o eksportuojamų prekių kainų įtaka pirmuosius ketvirčius buvo santykinai maža, o paskutinius ketvirčius – neigiama“, – pažymėjo V. Ivanovas.

2019 m. „Verslios Lietuvos“ eksportą skatinančiomis paslaugomis pasinaudojo 2931 Lietuvoje registruota įmonė, kurios eksportavo prekių už 7,5 mlrd. eurų, o tai sudarė apie 25 proc. viso šalies prekių eksporto. Skaičiuojama, kad pernai padedant „Verslios Lietuvos“ specialistams klientų sudarytų kontraktų vertė siekė 29,6 mln. eurų – lyginant su ankstesniais metais, šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. 2019 m. „Verslios Lietuvos“ klientų prekių eksporto apimtys augo 7,8 proc. (19 proc. sparčiau nei bendras šalies prekių eksporto augimas), o lietuviškos kilmės prekių – 6,6 proc. (8 proc. greičiau nei bendras šalies augimas).

Didėjo srautai į tikslines rinkas

2019 m. prie didėjančių eksporto apimčių labiausiai prisidėjo žemės ūkio sektorius, kuris generavo 2,2 proc. viso metinio augimo ir daugiau kaip trečdalį vertės padidėjimo. Daugiausiai prie to prisidėjo maždaug penktadaliu didesnis nei užpernai javų derlius, leidęs trečdaliu išauginti lietuviškų produktų eksportą į tikslines rinkas. Pernykščio javų eksporto vertė buvo 2,9 karto didesnė nei prieš metus ir sudarė 250 mln. eurų. Tai leido pasiekti net 8,2 karto išaugęs eksportas į PAR rinką, 2,1 karto – į Turkiją, taip pat pradėtas eksportas į Kiniją ir įsibėgėjęs – į Izraelį.

Konsoliduota lietuviškos kilmės eksporto vertė į tikslines rinkas per 2019 m. padidėjo 6,6 proc. iki 7,3 mlrd. eurų ir lenkė bendrą augimo tempą. Daugiausiai prie augimo prisidėjo Nyderlandų ir Vokietijos rinkos, kurios generavo atitinkamai 1,6 ir 1,5 procentinio punkto viso augimo (daugiausiai dėl baldų ir rapsų eksporto į Nyderlandus bei baldų į Vokietiją).

„Būtent baldų eksportas po javų daugiausiai prisidėjo prie pozityvaus rezultato ir generavo 1,5 procentinio punkto viso augimo, o šių gaminių į tikslines rinkas eksportavome už 1,4 mlrd. eurų“, – skaičiavo V. Ivanovas.

„Svarbu paminėti pernai 7,6 proc. arba 1,5 proc. sparčiau nei bendras lietuviškos kilmės produktų eksportas augusį aukštųjų technologijų prekių eksportą, kurio vertė sudarė 1,1 mlrd. eurų. Ypač išaugo elektros mašinų ir įrangos eksportas į Norvegiją, Italiją ir Nyderlandus“, – pažymėjo V. Ivanovas.

Prekių reeksporto iš Lietuvos vertė per 2019 m. išaugo 7,1 proc. ir sudarė 11,3 mlrd. eurų, o energetinių produktų eksporto vertė susitraukė 6,1 proc. ir sudarė 3,9 mlrd. eurų.

2020 metų prognozėse – šoko modeliai

Jau praėjusių metų pabaigoje „Verslios Lietuvos“ analitikai atkreipė dėmesį į daugėjantį pasaulinės ekonomikos ciklinio nuosmukio ženklų skaičių ir švelnino 2020-ųjų augimo prognozes, pažymėdami daug rizikos veiksnių. Tačiau COVID-19 protrūkis, virtęs pasauline pandemija, net ir atsargias prognozes sudaužė į šipulius.

„Esant dabartinėms aplinkybėms, mes modeliuojame keletą galimų užsienio paklausos šoko scenarijų, kurie struktūriškai yra panašūs, skiriasi tik galimi poveikio Lietuvos eksportui mastai. Vis dėlto jau dabar kalbame apie vidutinį arba stiprų poveikį mūsų šalies eksportuotojams“, – konferencijoje teigė „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė.

Anot jos, remiantis dabartinėmis prielaidomis, neigiamas užsienio paklausos šokas tęsis visus 2020 metus, o didžiausias neigiamas efektas numatomas per antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Taip pat daromos prielaidos, kad daugelio ES valstybių – pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių – ekonomikų augimas bus neigiamas. Didžiausias neigiamas BVP krytis prognozuojamas Italijoje, tačiau recesija numatoma taip pat ir Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje bei daugelyje kitų ES valstybių.

„Pagal dabar modeliuojamos scenarijus, lietuviškos kilmės prekių eksporto susitraukimas šiemet galėtų siekti nuo 2 iki 17,2 proc. vietoje anksčiau planuoto 4,3 proc. augimo. Absoliučiais skaičiais tai reikštų lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės sumažėjimą maždaug nuo 291 mln. iki 2,474 mlrd. eurų, lyginant jį su 2019 m. faktiniu rodikliu.

Dar sudėtingesnė situacija paslaugų eksporto srityje, kurioje susitraukimas gali siekti nuo 10,4 iki 25,4 proc. arba nuo maždaug 1,199 mlrd. iki 2,925 mlrd. eurų vietoje planuoto 4,7 proc. augimo“, – skaičius atskleidė V. Ivanovas.

Didžiausias nominalia verte eksporto nuosmukis numatomas maisto ir gėrimų pramonės, baldų gamybos, žemės ūkio, taip pat kelionių paslaugų, transporto sektoriuose.

Toliau skaitykite

Kaip pasiruošti, kad verslo paroda atneštų geriausių rezultatų
Kaip pasiruošti, kad verslo paroda atneštų geriausių rezultatų
2020-06-11

Verslo parodos yra vienas iš būdų, kaip užmegzti šiltą kontaktą su potencialiais partneriais ir praplėsti eksporto kryptis. Nors dėl COVID-19 pandemijos visos tarptautinės verslo parodos yra atšauktos arba nukeltos, tačiau ateityje norint pasiekti geriausių rezultatų, pasiruošimo joms nukelti nevertėtų. Dvejus metus trukusios eksporto lyderių programos „Sparnai“ dalyviai aplankė 24 tarptautines verslo parodas ir dalinasi 4 patarimais, kokius namų darbus svarbu atlikti prieš parodą.

Vienas kelių eksportui – dalyvavimas tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose
Vienas kelių eksportui – dalyvavimas tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose
2020-06-02

Ieškodamos naujų verslo partnerių ar eksporto krypčių, Lietuvos įmonės dalyvauja tarptautinėse parodose, vyksta į vizitus, tačiau vis dar reta įmonė išnaudoja tarptautinius viešuosius pirkimus. Europoje kiekvienais metais tarptautinių viešųjų pirkimų biudžetas siekia daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų, tačiau Lietuvos įmonės juose dalyvauja vangiai. „Versli Lietuva“ antrus metus kviečia Lietuvos verslą dalyvauti specialioje programoje, išmokti profesionaliai dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose ir išplėsti savo eksporto galimybes.