Lietuvos verslai COVID-19 akivaizdoje: pirmoji banga neišgąsdino, tačiau antrosios bangos poveikis gali būti stipresnis

2020-11-25
Lietuvos verslai COVID-19 akivaizdoje: pirmoji banga neišgąsdino, tačiau antrosios bangos poveikis gali būti stipresnis

Pirmoji viruso banga lėmė tik neženklų Lietuvos ekonomikos kritimą – stebimas nedidelis BVP sumažėjimas ir sulėtėjęs įmonių pelnų augimas, o naujų juridinių asmenų steigimosi tendencijos yra net geresnės nei 2019 m. Tačiau antrasis COVID-19 protrūkis neramina – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus nei per pirmąją pandemijos bangą.

Tokios įžvalgos ir prognozės išryškėjo verslumą bei eksportą skatinančios agentūros VšĮ „Versli Lietuva“ atliktoje Lietuvos verslumo tendencijų analizėje.

BVP mažėjo, o pelnas augo lėčiau

COVID-19 viruso aplinkoje Lietuvos ekonomikos augimas 2020 m. yra neigiamas, tačiau ekonominio aktyvumo kritimas yra gerokai mažesnis nei buvo prognozuota metų pradžioje. Per pirmąjį pusmetį BVP mūsų šalyje sumažėjo 1,2 proc., kol kas didžiausias nuosmukis stebimas antrąjį ketvirtį, kuomet jis siekė 4,6 proc. Trečiojo ketvirčio BVP rodiklis pagal išankstinius duomenis yra sumažėjęs 1,7 proc., teigiama „Verslios Lietuvos“ analitinėje apžvalgoje.

„Pirmosios viruso bangos poveikį Lietuvos ekonomikai sušvelnino valstybės finansinė parama verslui vidaus rinkoje, o nuo 2010 m. augęs verslo įmonių pelnas leido joms sukaupti pakankamai daug finansinio rezervo. Prie geresnės situacijos prisidėjo ir tai, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų nuosmukis buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, taip pat tai, kad Lietuvos eksporto struktūra pasižymi didele būtinojo vartojimo prekių dalimi. Tačiau antroji viruso banga kelia daug neužtikrintumo tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje aplinkoje, todėl tebeprognozuojama, kad Lietuvos realiojo BVP krytis 2020 m. bus apie 2 proc.“, – sako „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2020 m. pirmąjį pusmetį, net ir vyraujant COVID-19 viruso pandemijai, Lietuvos įmonėms pavyko padidinti pelnus. Ne finansų įmonių pelnas prieš apmokestinimą pirmąjį pusmetį didėjo 2,4 proc. per metus, palyginimui, 2019 m. pelno augimas siekė 10 proc.

„Tokį sulėtėjimą iš esmės lėmė dėl COVID-19 viruso susiklostęs ekonomikos sulėtėjimas. Vertinant atskirus metų ketvirčius, pastebima, kad pirmąjį – įmonių pajamos ir sąnaudos, susijusios su ūkine veikla, augo, antrąjį – jos mažėjo, tačiau sąnaudos mažėjo labiau nei pajamos. Dėl to turime nedidelį, bet teigiamą įmonių pelno augimą pirmąjį šių metų pusmetį“, – viruso įtaką įmonių pelnui analizuoja V. Ivanovas.

Pandemija nesustabdė naujų verslų kūrimosi

2020 m. pradžioje verslai demonstravo gerus rezultatus – skaičiuojama, kad tuomet Lietuvoje veikė 87,1 tūkst. įmonių, o tai yra 2,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. Didžioji dauguma veikiančių įmonių (82,4 proc.) buvo labai mažos, turinčios 0–4 darbuotojus, ir mažos, turinčios 5–9 darbuotojus, įmonės. Pagal ūkio sektorius daugiausia (76,1 proc.) įmonių veikė paslaugų sektoriuje, mažiau (11,0 proc.) pramonės, statybos (10,3 proc.) ir žemės ūkio (2,6 proc.).

„Džiugina tai, kad COVID-19 neišgąsdino norinčiųjų kurti verslą – nors šių metų pirmąjį pusmetį naujų juridinių asmenų steigimas buvo sulėtėjęs, tačiau trečiąjį ketvirtį juridiniai asmenys steigėsi labai aktyviai, tai lėmė, kad per 2020 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirtį jų buvo įsteigta beveik 10 tūkst., arba 3 proc., daugiau nei prieš metus. Neabejotinai, metinį juridinių asmenų steigimo rodiklį lems paskutinis ketvirtis, dėl kurio vyrauja didelis neužtikrintumas“, – vertina V. Ivanovas.

Pasak jo, pagerėjo ir kitas rodiklis – 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo išregistruota 1,6 tūkst. juridinių asmenų – net 40 proc. mažiau nei 2019 m. Tačiau tai gali būti susiję su tuo, kad dėl pavasarį įvesto karantino dalis verslo ir viešojo sektoriaus turėjo pereiti prie nuotolinio darbo – kadangi ne visais atvejais perėjimas buvo sklandus bei greitas, įmonių išregistravimai, galimai, bus vykdomi antrąjį pusmetį.

Žvelgiant į savarankiškai dirbančiųjų situaciją, matoma, kad įtaka jų kaitai dėl valstybės finansavimo programų buvo ribota. 2020 m. antrąjį ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų šalies ūkyje per metus sumažėjo vos 0,5 proc., kai bendras užimtumas sumenko 2,2 proc. – didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė samdomiesiems darbuotojams.

COVID-19 poveikio mastą lemia sektorius

„Verslios Lietuvos“ analizė parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį labiausiai ekonominio aktyvumo mažėjimą lėmė sudėtinga situacija apdirbamojoje gamyboje ir paslaugų sektoriuje.

„Apdirbamosios gamybos sektorių labiausiai paveikė pandemijos sukeltas šokas užsienio rinkose, o neigiamus pokyčius paslaugų sektoriuje lėmė vidaus rinkos tendencijos, įvedus veiklų ribojimus. Analizuojant paslaugų sektorių matome, kad didžiausiais poveikis yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veikloms“, – sako V. Ivanovas.

Tokias tendencijas atspindi ir „Sodros“ duomenys – didžiausias apdraustųjų skaičiaus krytis pastebimas apgyvendinimo, maitinimo paslaugų (-12,4 proc.) bei administracinėje ir aptarnavimo veikloje (-7,6 proc.).

„Matome, kad šios veiklos sunkiai atsigavo po pirmosios pandemijos bangos, tad būtent joms didžiausią riziką kelia ir antroji banga. Šios veiklos, tikėtina, susiduria su padidėjusia bankroto tikimybe net ir veikiant valstybės finansinės paramos programoms. Žinoma, antroji viruso banga gali turėti daugiau neigiamų pasekmių bendrai Lietuvos ekonomikai – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus nei per pirmąją pandemijos bangą“, –  prognozuoja „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Nuotolinės spaudos konferencijos „Lietuvos verslai COVID-19 akivaizdoje: tendencijos ir prognozės“ įrašą galite peržiūrėti čia.

Toliau skaitykite

Naujas ES pilotinis projektas nuo 2021 m. sausio 11 d. – finansinė parama MVĮ, kuriančioms ir norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę
Naujas ES pilotinis projektas nuo 2021 m. sausio 11 d. – finansinė parama MVĮ, kuriančioms ir norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę
2021-01-07

Intelektinės nuosavybės apsauga išlieka aktuali ir pandemijos bei verslo veiklos apribojimų laikotarpiu. Europos Komisija (EK) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT), reaguodamos į paramos verslui poreikį, skelbia kvietimą kreiptis dėl dalies išlaidų kompensavimo: susigrąžinant 50 proc. prekių ženklų ar dizaino registracijos mokesčio bei 75 proc. intelektinės nuosavybės (IN) portfelio audito (IN išankstinės diagnozės) paslaugos mokesčio (Lietuvoje – nuo 2021 m. kovo mėn.) kompensavimo.

Naujas fondas rems mokslinius tyrimus ir inovacinę veiklą
Naujas fondas rems mokslinius tyrimus ir inovacinę veiklą
2021-01-05

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigtas Inovacijų skatinimo fondas skatins investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą. Per fondą įgyvendinamoms finansinėms priemonėms šiuo metu numatyta skirti 21 mln. Eur, o ateityje, priklausomai nuo poreikio, gali būti plečiamas finansinių priemonių spektras, tad ir joms įgyvendinti reikalingų lėšų planuojama skirti daugiau.