Opiausias socialines problemas Panevėžio apskrityje spręs 6 nauji socialiniai verslai

2020-07-20
Opiausias socialines problemas Panevėžio apskrityje spręs 6 nauji socialiniai verslai

Visą savaitgalį Panevėžyje vykusiame socialinio verslo sprinte – kūrybinėse dirbtuvėse – iš dvylikos komandų buvo atrinktos šešios stipriausios, parodžiusios didžiausią potencialą kurti tvarų, teigiamą poveikį galintį daryti socialinį verslą. Šios komandos buvo pakviestos į antrąjį projekto etapą, kuriame toliau stiprins savo verslus ir gaus net 15 000 Eur vertės finansinį krepšelį papildomoms ekspertų konsultacijoms bei reikalingai įrangai įsigyti.

„Socialinio verslo sprintu pradėjome didelį projektą, kuris skirtas skatinti socialinių verslų kūrimąsi Lietuvoje, bent trečdaliu padidinti šių verslų skaičių mūsų šalyje ir kviečiantį „įjungti poveikį“. Šį savaitgalį vykusios dirbtuvės buvo orientuotos į socialinio verslo kūrėjus Panevėžio apskrityje. Neįtikėtina, kiek čia yra aktyvių žmonių, norinčių kurti teigiamą socialinį poveikį. Iš viso sulaukėme net 58 komandų paraiškų, po ilgų diskusijų su ekspertais atrinkome dvylika stipriausių“, – patirtimi dalinasi Simona Šimulytė, renginio organizatorė, Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto vadovė, „ChangeMakers‘ON“ iniciatorė.

Šalį sudrebinus koronaviruso pandemijai, atsivėrė dar daugiau socialinių problemų, o iki šiol egzistavusios tapo gilesnėmis, todėl šis socialinio verslo skatinimo projektas įgavo dar didesnę prasmę.

„Net neabejoju, kad kūrybinėse dirbtuvėse išvystytos idėjos padės siekti labai reikalingų socialinių pokyčių ir kurti socialiai atsakingą visuomenę. Nors šie verslai steigiasi Panevėžio apskrityje, jie neabejotinai prisidės prie visos Lietuvos socialinių problemų sprendimo“, – kalba Inga Juozapavičienė, projektą įgyvendinančios organizacijos „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė.

Dvylika socialinio verslo sprinte dalyvavusių komandų vystė įvairias idėjas, skirtas spręsti platų problemų spektrą socialinės atskirties, kultūros, švietimo, aplinkosaugos ir sveikatos srityse. Kvietimą į antrąjį projekto etapą gavo šešios komandos.

Idėja „Desertinė-arbatos salonas“ ketina įdarbinti moteris, patyrusias psichologinį ar fizinį smurtą, mokyti jas konditerijos amato, dirbant taikyti terapinius metodus ir taip gerinti moterų asmeninę gerovę, savarankiškumą, padėti integruotis į visuomenę.

Kita komanda vysto idėją „Galių dėžutė“ – planuojama sukurti internetinę platformą, kurioje būtų visa reikalinga informacija, kur kreiptis ir ką daryti tėvams, auginantiems individualių poreikių turinčius vaikus. Taip pat jiems būtų sudaryta galimybė gauti asmeninio padėjėjo paslaugas, kuris padėtų greičiau ir sklandžiau pereiti visą teisinį ir gydymo procesą – nuo reikalingų dokumentų pildymo iki vizito pas konkrečius specialistus.

Komanda iš Jaunuolių dienos centro nori įgyvendinti verslo idėją „Solidari kava“ – įkurti kavinę ir mobilią kavinę, kuriose būtų gaminama bei parduodama aukštos kokybės kava, o darbuotojais būtų būtent negalią turintis jaunimas iš dienos centro. Šis projektas prisidėtų prie jaunų žmonių užimtumo didinimo, visuomenės požiūrio keitimo ir darnesnės bendruomenės kūrimo.

Socialinio verslo sprinte taip pat laimėjo komanda, kuri kurs virtualų muziejų – 3D formatu bus galima apžiūrėti įvairius muziejus, kultūrinius objektus. Planuojama virtualų muziejų integruoti mokyklose, kad vaikai labiau įsitrauktų į ugdymo procesą, ši idėja padėtų ir negalią, o ypač judėjimo, turintiems asmenims labiau įsitraukti į kultūrinį gyvenimą.

Dar viena laimėjusi idėja prisidės prie jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo įgūdžių stiprinimo. Šis verslas bus ypač orientuotas į tai, kad mažintų jaunimo iš regionų socialinę atskirtį, ekonominių įgūdžių stoką, padėtų lengviau integruotis į visuomenę ir darbo rinką.

Ir šeštoji idėja – viso kūno raumenų diagnostikos centras „Back-check Compact“, kuriame būtų dirbama su specialiu aparatu, padedančiu lengviau ir kokybiškiau identifikuoti raumenų problemas, sekti gijimo procesą. Paslaugas teiktų kineziterapeutai, jos būtų skirtos asmenims patyrusiems traumas, senjorams ir kitiems, kurie rūpinasi savo sveikata, o neįgalūs žmonės, kurių pajamos yra labai mažos, šiomis paslaugomis galėtų naudotis nemokamai.

Vienai komandai renginio organizatoriai, Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas, suteikė galimybę dalyvauti „Erasmus for Young Entrepreneurs“ programoje, skirtoje dar labiau išvystyti savo verslo planą su patyrusiais verslininkais pasirinktoje Europos šalyje. Šį prizą laimėjo komanda „Angelų fėjos“, kurios ketina teikti mobilią kvalifikuotą socialinę ir psichologinę pagalbą namuose senyvo amžiaus žmonėms ar neįgaliesiems, negalintiems savimi pasirūpinti, gyventi oriai bei pilnavertiškai.

Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei, o ne akcininkų pelno maksimizavimas. Didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui.

Būtent tokių verslų kūrimąsi skatina „Verslios Lietuvos“ kartu su partneriais „NVO aviliu“, „Geri norai“ bei Europos socialiniu verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutu įgyvendinami projektai. Per dvejus metus siekiama trečdaliu padidinti socialinių verslų skaičių Lietuvoje, ypač Panevėžio ir Klaipėdos regionuose.

Toliau skaitykite

Ministerija ragina verslininkus atsakingai teikti prašymus paramai gauti
Ministerija ragina verslininkus atsakingai teikti prašymus paramai gauti
2020-08-04

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų, kai verslui jau yra skiriamas finansavimas. Taip pat verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį ir  teisingai nurodyti galiojančias banko sąskaitas, į kurias bus pervedamos subsidijos.

Karantino pamoka: kodėl vienos e. parduotuvės neužtenka
Karantino pamoka: kodėl vienos e. parduotuvės neužtenka
2020-07-21

Karantinas įrodė – fizinių parduotuvių, siekiant išlikti prekybos rinkoje, nebeužtenka. Verslininkai tvirtina, kad be prekių asortimento perkėlimo į elektroninę erdvę, būtina aktyviai ieškoti unikalių komunikacijos būdų. Kaip verslams karantino metu sekėsi keltis į e. prekybą, suvaldyti prekių tiekimo grandines ir kokios pamokos buvo išmoktos, kalbėjosi „Verslios Lietuvos“ inicijuotos tiesioginės transliacijos dalyviai.