Verslas keliasi į internetą: „Verslios Lietuvos“ iniciatyva subūrė beveik 700 e.parduotuvių

2020-04-02
Verslas keliasi į internetą: „Verslios Lietuvos“ iniciatyva subūrė beveik 700 e.parduotuvių

Per kiek mažiau nei dvi savaites – šimtai norinčiųjų savo verslą perkelti į virtualią erdvę ir dešimtys verslo mentorių, skubančių  jiems neatlygintinai patarti, kaip efektyviai plėtoti veiklą internete. Tokių rezultatų sulaukė pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“ paskelbusi verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“.

„Internete karantino nėra“ iniciatyva jau per pirmąją savaitę suvienijo beveik 700 elektroninių parduotuvių, taip pat apie 70 smulkaus ir vidutinio verslo atstovams pagelbėti pasirengusių mentorių ir šie skaičiai nuolat auga. Tai yra įrodymas, kad Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui šiuo metu reikia ne tik finansinių priemonių verslo likvidumui užtikrinti, bet ir konsultacinės pagalbos, elektroninės komercijos kompetencijų stiprinimo bei esamų e. parduotuvių žinomumo didinimo. Ėmėmės to pasitelkdami visus turimus savo resursus ir džiaugiamės sulaukę didžiulio palaikymo iš šalies – konsultacijas neatlygintinai teikia verslo mentoriai, iniciatyva socialiniuose tinkluose geranoriškai dalinasi žinomi šalies žmonės, iniciatyvos partneriai teikia specialius pasiūlymus. Taigi smulkus ir vidutinis verslas turi neeilinę galimybę kokybiškai ir greitai skaitmenizuoti savo verslą bei jį tobulinti. Šiuo metu Lietuvoje vyksta didžiulis verslo transformacijos etapas, kuriam pasibaigus kiekvienas bus kur kas stipresnis ir pranašesnis. Tai neabejotinai leis išsaugoti labiausiai pažeidžiamus Lietuvos ekonomikos dalyvius – smulkųjį ir vidutinį verslą“, – sako „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

Verslui siūlo iššūkius paversti galimybėmis

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną, vos per vieną savaitgalį šiai iniciatyvai buvo sukurtas specialus „Verslios Lietuvos“ interneto svetainės polapis, pasiekiamas adresu www.internetekarantinonera.lt, kur pateiktos aiškios ir paprastos instrukcijos, kokius žingsnius reikia atlikti, norint nesudėtingai bei greitai perkelti savo verslą į elektroninę erdvę.

Taip pat telkiami elektroninės prekybos specialistai, sutikę užsiimti savotiška mentoryste ir pasidalinti savo žiniomis su tais, kuriems verslo skaitmenizavimo sprendimų ekspertų patirtis dabar kaip niekada reikalinga. Elektroninės prekybos, skaitmeninės rinkodaros ir kitų sričių profesionalų komanda neatlygintinai konsultuoja užsiregistravusius verslininkus įvairiais klausimais: kaip sukurti elektroninę parduotuvę, kaip pasiekti tikslinę auditoriją, kokius reklamos kanalus naudoti, kaip pateikti prekes, kad jos atrodytų reprezentatyviai, kaip susikurti efektyvią strategiją.

Tiek jau prekiaujantys internete, tiek karantino metu įkūrę savo elektronines parduotuves verslininkai kviečiami www.internetekarantinonera.lt registruoti jų adresus, o informacija apie šias svetaines „Versli Lietuva“ siekia pasidalinti su kuo daugiau šalies gyventojų.

Prie iniciatyvos jungiantis vis daugiau elektroninių parduotuvių, jų sąrašas pagal paskirtis suskirstytas į 15 kategorijų, kurios nuolat pildosi. „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorės Ingos Juozapavičienės teigimu, matant poreikį, pradėta bendradarbiauti su kūrybinių dirbtuvių (ang. hackathon) „Hack the crisis“ komanda „Pard.app“, kuri šiuo metu jau baigia kurti elektroninės prekyvietės platformą. Joje visi verslai bus kviečiami nemokamai sukurti savo prekybos vietas, patalpinti savo produktus ir prekiauti vienoje – kaip dideliame prekybos centre – virtualioje erdvėje, kurioje bus lengviau surandami pirkėjų.

„Sudėtingu laikotarpiu privalome susivienyti ir padėti vieni kitiems išlikti. Daugybė mūsų šalyje veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų šiandien nebegali vykdyti savo veiklos fizinėse parduotuvėse, tad internetas, kuriam karantinas negalioja, jiems tampa vieninteliu išsigelbėjimu. Dar daugiau – akivaizdu, kad koronaviruso pasekmes jausime ne vieną mėnesį, todėl verslas jau dabar turi prisitaikyti dirbti saugiai ir be kontaktų, nes tvirčiau susiformavę vartotojų įpročiai pirkti internete, tikėtina, liks labai stiprūs ir pasibaigus karantinui“, – teigia I. Juozapavičienė.

Prie iniciatyvos „Internete karantino nėra“ prisijungusių elektroninių parduotuvių sąraše – daugiausia prekybos verslų, tarp kurių didžiąją dalį sudaro aprangos, avalynės ir aksesuarų, baldų ir namų interjero bei maisto ir gėrimų kategorijų atstovai.

Dauguma elektroninių parduotuvių savo veiklą vykdo iš Lietuvos didmiesčių, tačiau didžioji dalis jų prekes pristato visoje Lietuvoje.

Specialistai atkreipia dėmesį į klaidas

„Verslios Lietuvos“ suburti šios iniciatyvos mentoriai teikia konsultacijas ir tiems, kurie tik nori susikurti parduotuvę internete, ir tiems, kurie jau yra susikūrę, bet siekia jas tobulinti bei vystyti. Matant didžiulį poreikį, netrukus pradės vykti nuotoliniai mokymai didesnėms grupėms, kuriuose mentoriai dėstys, kaip greičiau ir sėkmingiau savo veiklą perkelti į internetą, supažindins su „Facebook“, „Google Ads“, elektroninių parduotuvių vystymo ir daugelio kitų platformų nauda bei galimybėmis.

„Pastebime, kad apie 70 proc. besikreipiančių dėl elektroninės komercijos dar nėra pradėję prekybos internetu, tad juos konsultuojame nuo pat pirmųjų žingsnių. Klientai, kurie jau turi parduotuves internete, dažniausiai klausia, kaip padidinti pardavimus, kaip pritraukti klientus. Taip pat sulaukiame nemažai klausimų ir iš paslaugų teikėjų – kaip vykdyti mokymus ar seminarus internetu“, – pažymi I. Juozapavičienė.

„Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovės teigimu, elektroninės komercijos specialistai išskiria keletą perkeliančiųjų verslą į elektroninę erdvę dažniausiai daromų klaidų.

„Kai fizinė prekyba persikelia į internetinę erdvę, dažnai nuvertinamas anksčiau atliktas įdirbis, prekinio ženklo vertė, ištikimi klientai. Mes patariame, visų pirma, stiprinti komunikaciją su jau turimų klientų ratu, suteikiant jiems vertingos informacijos“, – akcentuoja I. Juozapavičienė.

Neturintys patirties elektroninėje prekyboje verslininkai dažnai neįvertina, koks didelis klientų srautas turi būti atvestas į parduotuvę internete tam, kad vyktų nenutrūkstama prekyba.

„Todėl rekomenduojame pasirengti kruopščiai apgalvotą komunikacijos, rinkodaros strategiją – svarbu apgalvoti komunikacijos kanalus, jų derinimą tarpusavyje, iškomunikuoti savo konkurencinį pranašumą ir aiškiai pateikti informaciją. Žinoma, patariame nusistatyti ir tinkamą biudžetą“, – sako I. Juozapavičienė.

Kita klaida, kurią dažnai daro pradedantys elektroninių parduotuvių savininkai – suteikiama per mažai informacijos apie pirkimo procesą.

„Rekomenduojame peržiūrėti kliento „kelionę“ – nuo įėjimo į puslapį iki įsigijimo. Jau iš karto vartotojui turi būti aišku, kokia tai prekė, tam dažnai trūksta vaizdinės informacijos, išsamių tekstų. Turėtų būti aiškiai aprašyta, kaip vyksta atsiskaitymas, kokios yra pristatymo pasirinkimo galimybės. Pirkimo procesas turi būti kuo aiškesnis, patogesnis, atsisakyta nereikalingų žingsnių“, – pataria I. Juozapavičienė.

Informacija apie „Verslią Lietuvą“

VšĮ „Versli Lietuva“ – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta verslumo ir eksporto plėtros agentūra, atsakinga už verslumo, tvarios ir modernios verslo plėtros, startuolių ekosistemos ir eksporto skatinimą.

Toliau skaitykite

Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis
Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis
2020-05-26

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus. Augančios apyvartos metų pradžioje leido samdyti daugiau darbuotojų, o atsiradus naujiems rinkos poreikiams greitai buvo pasiūlyti nauji sprendimai ir paslaugos.

Mikroįmonėms jau paskirstyta beveik 52 mln. eurų subsidijų
Mikroįmonėms jau paskirstyta beveik 52 mln. eurų subsidijų
2020-05-22

Labai smulkioms – iki devynių darbuotojų turinčioms – įmonėms jau skirta 51,8 mln. eurų subsidijų. Parama paskirstyta 21 889 mikroįmonėms.