„Versli Lietuva“ koreguoja eksporto prognozes: eksporto vertę labiausiai augins kylančios kainos

2022-03-31
„Versli Lietuva“ koreguoja eksporto prognozes: eksporto vertę labiausiai augins kylančios kainos

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ analitikų komanda pablogino Lietuvos eksporto prognozę 2022 ir 2023 metams. Prognozuojama, kad šiemet lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augs 11,1 proc., o paslaugų eksportas – 3,8 procento. Sparčiau augti eksportui trukdys susiformavę neapibrėžtumai dėl karinių veiksmų Ukrainoje, papildomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei žaliavų rinkų kainų pokyčiai.

„Visa Lietuvos verslo raida pažymėta kova su išoriniais trukdžiais ir tai yra natūralu, nes nedidelės šalies ekonomika labai priklauso nuo tarptautinės aplinkos. Dabartinį iššūkį, kurį sukūrė agresyvi Rusijos invazija į taikią Europos valstybę, pasitinkame išmokę labai daug pamokų ir sukaupę pakankamas atsparumo atsargas. Esame geriau pasirengę nei kai kurios senojo žemyno ekonomikos, ir tai yra mūsų pranašumas. Karas Ukrainoje yra dar vienas stiprus išbandymas, bet rinkų diversifikavimas prisidės prie dar saugesnės Lietuvos kūrimo“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Anot „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovės Rasos Uždavinytės, svarbiausia verslui dinamiškai persiorientuoti, toliau plėsti užsienio partnerių ratą bei pardavimų kanalus, o tam pasitarnauja ir valstybės sutelkta eksporto plėtros pagalba.

„Kaip ir pandemijos sukelto šoko laikotarpiu, taip ir dabar verslui išlieka aktuali pagalba ieškant ir užmezgant naujus verslo kontaktus, informaciniai naujų rinkų pažinimo renginiai, verslo plėtros kompetencijai stiprinti organizuojami mokymai bei galimybės dalyvauti tarptautinėse parodose bei rasti naujus eksporto ar žaliavų kanalus“, – sako R. Uždavinytė.

Eksportas augs, bet lėčiau

„Verslios Lietuvos“ analitikų, atlikusių 2021 metų eksporto tendencijų apžvalgą ir nustačiusių eksporto prognozes ateičiai, vertinimu, Lietuvos eksportas šiemet augs kiek lėčiau nei tikėtasi, o tam įtaką daro tarptautinė geopolitinė padėtis ir kitokio pobūdžio ekonominės rizikos.

„Kol kas prognozuoti galime tik labai atsargiai, nes yra per daug nežinomųjų – neaišku, kiek truks ir kokia bus karo Ukrainoje baigtis, nežinia, kaip sparčiai kils žaliavų kainos, taip pat neabejojame, kad Europos Komisija koreguos oficialią ES valstybių-narių ekonominę augimo prognozę. Šioje situacijoje optimizmą galime išlaikyti dėl to, kad visos Lietuvos ekonomikos atsigavimas po pandemijos smūgio buvo greitas, o pernykščiai eksporto rezultatai pranoko priešpandeminius metus“, – sako Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Ji pabrėžė, kad atsižvelgiant į esamas rizikas ir neapibrėžtumus metų eigoje prognozės gali būti stipriai koreguojamos – žemyn, jei smuks eksporto apimtys, ir aukštyn dėl kainų kaitos.

„Šiuo metu vertiname, kad daugiausia įtakos eksporto vertės augimui turės kylančios kainos. Kitaip tariant, šiemet Lietuvos verslai  šalyje pagamintų prekių eksportuos beveik tiek pat, kiek ir pernai, tačiau už brangiau. Tikimės, kad jau kitąmet eksporto augimą lems abu faktoriai – ir apimties, ir kainų kilimas“, – sako J. Kalendienė.

Lyginant su 2021 m. rugsėjo prognoze, lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas mažinamas nuo 14,6 proc. iki 11,1 proc., o paslaugų – nuo 8,5 proc. iki 3,8 proc.

Rusijos karas Ukrainoje labiausiai paveiks reeksporto apimtis

Nustatydama šių metų prognozes, „Verslios Lietuvos“ analitikų komanda darė prielaidas, kad Lietuva neeksportuoja į Kiniją, prekybiniai santykiai su Rusija ir Baltarusija taip pat nutraukiami, o eksportas į Ukrainą nevyksta.

„Ukrainą galima vadinti viena reikšmingesnių Lietuvos prekybos partnerių – pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą ši valstybė užėmė aštuntą vietą tarp visų rinkų. Vertiname, kad tiesioginis nutrūkusio lietuviškų prekių eksporto efektas apimtims gali siekti apie 400 mln. eurų. Tuo tarpu nuostoliai dėl Rusijos ir Baltarusijos rinkų gali būti gerokai mažesni – atitinkamai 150 mln. ir 40 mln. eurų“, – sako J. Kalendienė.

Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai paveiks ir paslaugų eksportą. „Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, tiesioginis efektas paslaugų eksporto apimtims sieks apie 140 mln. eurų dėl Baltarusijos, 240 mln. – dėl Rusijos ir apie 50 mln. – dėl Ukrainos.

J. Kalendienė atkreipia dėmesį, kad dabartinė geopolitinė padėtis ir iš to kilusios ekonominės pasekmės labiausiai paveiks reeksportu užsiimantį verslą. 2021 m. didžiausia reeksporto be energetinių produktų dalis teko Rusijai (27 proc. viso reeksporto), tačiau jau pernai šioje rinkoje išryškėjo ir didžiausias reeksporto nuosmukis – reeksportas per metus sumažėjo 156 mln. eurų. Vertinama, kad nutraukus prekybinius santykius su Rusija ir Baltarusija tiesioginis efektas reeksportui apimtims atitinkamai siekia 2,1 mlrd. eurų ir 500 mln. eurų, o nutrūkus reeksportui į Ukrainą tiesioginis efektas siekia apie 270 mln. eurų.

„Prognozuojame, kad šiemet bendra reeksporto vertė gali trauktis net 16,5 proc. ir tam daugiausia įtakos darys apimties sumažėjimas. Nors reeksporto dalis į Europos Sąjunga kasmet sparčiai auga – pernai šis augimo rodiklis siekė net 22 proc., negalime tikėtis, kad kitos rinkos labai greitai pakeis šias minėtas tris šalis. Kita vertus, jau kitais metais tikimės, kad reeksportas atsigaus, t. y. verslai suras kitas rinkas, ir jis augs 8,5 proc.”, – sako J. Kalendienė.

Pernai eksportą augino chemijos pramonė ir baldai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai bendra eksporto vertė paaugo 20,5 proc. arba 5,9 mlrd. eurų iki 34,6 mlrd. eurų. Kiek daugiau nei pusę šio eksporto vertės sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, kiek daugiau nei trečdalis – reeksportas ir dešimtadalis – energetinių produktų eksportas.

Pernai itin reikšmingai prie lietuviško kilmės prekių eksporto augimo prisidėjo chemijos pramonė, baldų ir medienos pramonė ir inžinerinė pramonė. Daugiau nei 50 proc. chemijos pramonės eksporto augimą lėmė 62 proc. paaugęs trąšų eksportas ir 31 proc. paaugęs įvairių chemijos produktų, tarp jų ir reagentų, eksportas. Baldų pramonės ir medienos gaminių eksporto vertės atitinkamai augo 23,5 proc. ir 48,2 proc.

2021 m. bendra aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto vertė išaugo 34 proc., palyginti su 2020 metais. Šių prekių eksporto dalis bendroje lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje kasmet nežymiai paauga, o pernai sudarė 6,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,36 mlrd. eurų. Pagrindinėmis eksporto kryptimis šioms prekėms buvo Lenkija, Vokietija.

Lietuviškos kilmės prekių be energetinių produktų eksporto į tikslines rinkas vertė pernai išaugo 22 proc. iki 9,9 mlrd. eurų, o daugiausiai prie augimo prisidėjo Vokietijos ir JAV rinkos.

Skaičiuojama, kad 2021 m. su „Verslios Lietuvos“ pagalba besikreipusių Lietuvos įmonių užsienio kontraktų vertė siekė 16,7 mln. eurų, surasta per 6,5 tūkst. potencialių verslo partnerių.

Toliau skaitykite

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 poziciją
Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 poziciją
2022-06-15

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD kasmet pristatomame pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva atgavo aukščiausią iki šiol turėtą poziciją – rikiuojasi 29 vietoje tarp 63 šalių.

Siekiantiems plėsti verslą – kvietimas pasinaudoti diasporos profesionalų konsultacijomis
Siekiantiems plėsti verslą – kvietimas pasinaudoti diasporos profesionalų konsultacijomis
2022-06-10

Lietuvos verslo konkurencingumo partnerė Inovacijų agentūra ir užsienio lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ kviečia lietuviškus verslus dalyvauti programoje „Verslo patarėjai“. Jos dalyviai gaus nemokamas konsultacijas iš tikslinių diasporos profesionalų dėl verslo plėtros užsienyje.