Kooperatyvas

Asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatyvą. Kooperatinės bendrovės nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei. Minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, pajinio įnašo ir papildomų pajinių įnašų įmokėjimo tvarka, atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginio (daiktų, intelektinės veiklos rezultatų, taip pat kitokių turtinių ir neturtinių vertybių) pajinio įnašo įvertinimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose.

Pajiniu įnašu negali būti žemės ūkio paskirties žemė ir turtas, kuriuo disponuoti pajinį įnašą įmokančiam asmeniui yra apribotos teisės, taip pat turtas, į kurį kooperatinė bendrovė negali įgyti nuosavybės teisės.

1) steigėjų fizinių ir juridinių asmenų duomenys;

2) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kooperatyvą, jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;

3) steigiamo kooperatyvo pavadinimas ir buveinė; 

4) asmenys (steigėjai, taip pat kiti asmenys), įgalioti atstovauti steigiamam kooperatyvui, jų teisės ir pareigos;

5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai;

6) kiekvieno steigėjo įsipareigojimas iki steigiamojo susirinkimo sumokėti stojamąjį mokestį ir įnešti pajinį įnašą, ne mažesnį už minimalų pajaus dydį;

7) stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo įmokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, delspinigiai už nustatytu laiku nesumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą;

8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame tvarka, jo dalyviai;

9) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

10) įmokėtų stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų grąžinimo tvarka, jei kooperatyvas  neįsteigiamas;

11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

12) sutarties sudarymo data ir vieta.

Kooperatyvo steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai: fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Ši sutartis notaro netvirtinama.

Kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje.

Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) kooperatinės bendrovės pavadinimas;

2) kooperatinės bendrovės buveinės keitimo tvarka;

3) kooperatinės bendrovės veiklos tikslai;

4) kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo tvarka;

6) narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, disponavimo pajumi tvarka;

7) kooperatinės bendrovės valdymo ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui);

8) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo kooperatinės bendrovės narių registre tvarka;

9) kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;

10) kooperatinės bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka;

11) pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka;

12) lėšų skolinimosi iš savo narių tvarka;

13) kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.

Kooperatinės bendrovės įstatus iki steigiamojo susirinkimo privalo pasirašyti visi steigėjai fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys.

Kooperatinė bendrovė įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus, ji laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Steigiamasis susirinkimas šaukiamas ir jame balsuojama steigimo sutartyje nustatyta tvarka. Steigiamasis susirinkimas gali būti šaukiamas, jei steigėjai įmokėjo visus steigimo sutartyje numatytus stojamuosius mokesčius ir įnešė pajinius įnašus. Steigiamajame susirinkime turi būti tvirtinami kooperatinės bendrovės įstatai. Kooperatinės bendrovės įstatų sudarymo momentu laikomas jų patvirtinimas steigiamajame susirinkime. Dėl kooperatinės bendrovės registravimo gali būti kreipiamasi tik po steigiamojo susirinkimo, kuriame buvo patvirtinti kooperatinės bendrovės įstatai ir išrinkti jos valdymo organai.

Kooperatyvo  nariai gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. Asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Kooperatinės bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

Kooperatyvo narys turi teisę:

1) dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas;

2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio. Kooperatyvų, kurių daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatyvai, įstatuose gali būti nustatyta, kad nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatyvo veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų;

3) disponuoti pajumi šio ir kitų įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;

4) gauti apyvartai proporcingą išmoką;

5) gauti dividendą;

6) naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

7) gauti likviduojamos kooperatinės bendrovės turto dalį (jos ekvivalentą pinigais) įstatuose nustatyta tvarka;

8) gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą;

9) būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato šių kooperatinių bendrovių įstatai;

10) pagal sutartį skolinti kooperatinei bendrovei lėšų jos įstatuose nustatyta tvarka;

11) išstoti iš kooperatinės bendrovės narių ir gauti Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą už pajų įneštą pajinį įnašą, išmoką už nariui priskirtą turto dalį (jei  įstatuose numatyta, kad turtas yra dalomas), apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą.

Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu.

Kooperatinės bendrovės nario kitos teisės ir pareigos nustatomos kooperatinės bendrovės įstatuose.

Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas bei valdymo organai taip pat gali nutarti ir pasitvirtinti papildomų nario teisių bei pareigų, priklausomai nuo vykdomos veiklos.

1. Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.
2. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir turtui įsigyti. Atsargos (rezervinis) kapitalas narių susirinkimo sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti, o atsargos (rezervinio) kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo, narių susirinkimo sprendimu gali būti naudojama ir kitiems tikslams.
3. Atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą kooperatinėms bendrovėms yra privalomi, kol atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Privalomi atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus grynojo pelno.

Kooperatinės bendrovės per finansinius metus uždirbto grynojo pelno paskirstymas patvirtinamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.

Grynasis pelnas skirstomas šia eilės tvarka:

1) atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti;

2) apyvartai proporcingoms išmokoms mokėti;

3) dividendams mokėti.

Pelno likutis naudojamas įstatuose nustatyta tvarka.

Dividendams mokėti skiriama iki 10 procentų grynojo pelno.

Maksimalus dividendo dydis nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose.

Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Narių susirinkimas yra aukščiausias kooperatyvo valdymo organas. Kooperatinės bendrovės, kuri turi daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimas gali būti pakeistas kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimu. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimas turi Kooperatinių bendrovių įstatymo nustatytus narių susirinkimo įgaliojimus. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkime kiekvienas atstovas turi vieną balsą, o kooperatyvo narių renkamų narių atstovų rinkimo bei atšaukimo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos kooperatinės bendrovės įstatuose. Kooperatinei bendrovei, kurios įstatuose yra numatytas narių susirinkimo pakeitimas narių atstovų susirinkimu, auditas yra privalomas.

Kooperatinės bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas.

Kooperatinių bendrovių įstatymas numato, kokias funkcijas atlieka kooperatyvo narių susirinkimas. Keletas funkcijų:

• priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius (praktikoje ši funkcija yra dažnai pavedama valdybai), pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo.
• tvirtina, keičia kooperatinės bendrovės įstatus;
• renka, atšaukia valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę;
• tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo;

Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu tiek kooperatinės bendrovės narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu į pakartotinai sušauktą susirinkimą neatvyko nustatytas kooperatinės bendrovės narių skaičius, šaukiamas dar vienas susirinkimas. Jis sprendimus priima esant bet kokiam kooperatinės bendrovės narių skaičiui.

Valdyba yra kolegialus kooperatinės bendrovės valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 3.

Valdybos narius ir jos pirmininką renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus.

Valdyba sprendimus priima posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Sprendimai priimami balsų dauguma. Valdybos posėdžių šaukimo ir darbo tvarka nustatoma valdybos darbo reglamente. Valdyba į kiekvieną savo posėdį kviečia administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys.

Valdyba dirba vadovaudamasi įstatais ir valdybos darbo reglamentu.

Administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba, o jeigu ji nėra sudaroma – kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo valdybos pirmininkas, o jeigu valdyba nėra sudaroma – kooperatinės bendrovės narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

Administracijos vadovu gali būti valdybos narys, jos pirmininkas, kooperatinės bendrovės narys, taip pat kitas veiksnus fizinis asmuo. Reikalavimai administracijos vadovui nustatomi įstatuose. Administracijos vadovu negali būti revizijos komisijos narys, jos pirmininkas (revizorius).

Reikalavimai administracijos vadovui nustatomi  įstatuose, o administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.

Žiūrėkite skiltį Kooperatyvų situacija Lietuvoje ir kooperatyvų žemėlapį

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams didžiausia galimybė išlikti konkurencingiems yra susivienijant ir didinant savo produkcijos mastą. Būdamas nariu, ūkininkas dirba savo darbą ir ūkininkauja, o kooperatyvas pasirūpina komercine veikla: užsiima pardavimu ir produkto realizacija. Parduodant savo žemės ūkio produkciją į kooperatyvą, ūkininkas remia savo verslą, investuoja į ilgalaikę grąžą, o pelnas narių susitarimu lieka kooperatyve arba yra pasidalijamas tarp narių.

Nariai sukuria kooperatyvą tam, kad jis atlieptų narių poreikius. Veikdami per kooperatyvą nariai sukuria masto ekonomiją ir padidina derybinę galią, o tai padeda įsigyti žemės ūkiui reikalingas priemones mažesne kaina. Kooperatyvai gali sudaryti sutartis su specialistais agronomais, buhalteriais ir jų paslaugas teikti nariams už geresnę kainą. Taip pat dalijamasi naujausia technine įranga ir ūkininkams nariams nereikia visa įranga apsirūpinti patiems. Kooperatyvo viduje nariai tarpusavyje dalijasi patirtimi ir efektyvina savo veiklą.

Kooperatyvų nariai sako, kad didžiausia jiems nauda iš kooperatyvo yra „gauti aukštesnę supirkimo kainą ir pabendrauti bei būti išklausytiems“

Susivieniję į kooperatyvą ūkininkai yra labiau atsparūs rizikoms. Tačiau tai yra sudėtingas valdymo mechanizmas, reikalaujantis daug vadovo pastangų patenkinti narių lūkesčius. Kooperatyvas atitiks narių lūkesčius, jei nariai bus labiau įsitraukę į bendrą kooperatyvo valdymą ir aktyviai dalyvaus susirinkimuose.

• Narių įsitraukimas. Kooperatyvai susiduria su narių pasyvumu. Ne visi nariai susirenka į visuotinius narių susirinkimus, ir ne visi naudojasi savo nario galimybe valdyti kooperatyvo sprendimus (žr. nario teisės). Kooperatyvo sėkmę nulemia tai, ar nariai yra informuoti ir aktyviai balsuoja.
• Vienas narys – vienas balsas. Kooperatyve visų narių nuomonė yra tolygiai svarbi. Kooperatyvo valdymo forma užtikrina demokratišką sprendimų priėmimą, kuris Įstatymo numatyta tvarka garantuoja lygias balso teises visiems nariams, nepriklausomai nuo nario ūkinės veiklos dydžio ar vykdomos apyvartos su kooperatyvu. Tai reiškia, kad nariai su didesne apyvarta turi tokią pat balso teisę, kaip mažesni nariai, ir iš to gali kilti nepasitenkinimas.
• Nepasitikėjimas valdyba. Iššūkis valdybai yra užsitarnauti narių palaikymą ir suvaldyti jų lūkesčius. Geras kooperatyvo vadovas yra skaidrus ir reguliariai diskutuoja su nariais apie kooperatyvo valdymą ir paaiškina verslo strategiją. Geri vadovai skatina ir kviečia narius dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Vienas iš pamatinių kooperatyvų valdymo principų – skaidrumas ir atvirumas savo nariams (žr. Kooperatyvų veiklos principai).
• Kooperatyvo kapitalas ir finansavimas. Kooperatyvo kapitalas susideda iš pajinių įnašų, tad kooperatyvas, kaip juridinis asmuo, neturi stabilaus kapitalo. Pajiniai įnašai bet kada gali tapti išmokėtinu kapitalu, o tokios sąlygos netinka banko paskolai gauti.

Kooperatyvo veikla gali baigtis reorganizavimu, pertvarkymu arba likvidavimu. Reorganizavimas – tai kooperatinės bendrovės, kaip juridinio asmens, pasibaigimas be likvidavimo procedūros, kai kooperatyvas gali būti jungiamas prie kito arba išskaidomas. Pertvarkymas – kai kooperatyvas yra pertvarkomas į kitą juridinį statusą, kaip į mažąją bendriją. Sprendimą pertvarkyti kooperatinę bendrovę priima ne mažiau kaip 2/3 narių balsų. Kooperatyvas gali būti pertvarkomas į mažąją bendriją, jeigu visi nariai yra fiziniai asmenys ir jų yra ne daugiau kaip 10.

Likvidavimas – kooperatyvas likviduojamas bankroto atveju, narių skaičiui sumažėjus, narių susirinkimo sprendimu arba teismo sprendimu. Likvidavus kooperatyvą, sudaromi buhalteriniai balansai ir per 6 mėnesius nuo likvidavimo dienos išmokamos  likusios skolos ir mokesčiai, o likęs turtas padalijamas nariams atsižvelgiant į jų pajaus dydį. Apie kooperatinės bendrovės likvidavimą viešai skelbiama 2 kartus, darant 30 dienų pertrauką, taip pat pranešama kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui ir kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku.