Lietuvių gaminamas pašaras šunims skinasi kelią užsienio rinkoje: didžioji eksporto dalis – į Jungtinę Karalystę

2021-03-25
Lietuvių gaminamas pašaras šunims skinasi kelią užsienio rinkoje: didžioji eksporto dalis – į Jungtinę Karalystę

Kol lietuviai savo mylimus augintinius šeria žinomų užsienio prekės ženklų gaminamu ėdalu, lietuviškas maistas šunims „Rocketo“ skinasi kelią už šalies ribų. Prieš beveik trejus metus Vilniuje įkurta įmonė „Keto maistas“ šiandien džiaugiasi sėkmingai eksportuojama produkcija į Jungtinę Karalystę – lietuviška prekė čia jau spėjo rasti savo pirkėją.

Raw ir keto – po šiais žodžiais paslėptas „Rocketo“ pavadinimas. Natūrali džiovinta mėsa – pagrindinė sudedamoji ekologiško šunų maisto dalis, kurio sudėtyje praktiškai nėra angliavandenių, jų čia – ne daugiau nei 10 proc.

„Prekės ženklas remiasi trimis pagrindinėmis idėjomis: mums svarbi „švari“ žaliava, minimalus termiškas apdorojimas ir sumažintas angliavandenių kiekis maiste“, – sako „Keto maistas“ vadovas, „Rocketo“ įkūrėjas Arūnas Matačius.

Verslo idėja gimė iš meilės sergančiam šuniui

Įkurti prekės ženklą jį paskatino asmeninė patirtis. Galbūt „Rocketo“ ir nebūtų gimęs, jei ne sunegalavęs A. Matačiaus auginamas mopsas. Eidamas 7 gyvenimo metus šuo susirgo, tuomet veterinarų verdiktas buvo negailestingas – genetinė liga pozityvių prognozių nežadėjo.

„Veterinarai galėjo pasiūlyti tik labai brangų gydymą, dėl kurio reikėjo vykti į Jungtinę Karalystę. Buvo du sprendimai – arba lankytis ten po du kartus per mėnesį, arba šunį migdyti. Kadangi pastarasis sprendimas buvo per skaudus, teko ieškoti alternatyvų“, – pasakoja A. Matačius.

Pasidomėjęs galimomis ligos priežastimis tuomet jis išsiaiškino, kad genetika lemia tik 10 proc. visų sveikatos problemų, visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo, mitybos. „Atidžiau patyrinėjęs gyvūnų maisto sudėtį pamačiau, kad sudėjus visų ingredientų procentinę išraišką nepavyksta gauti 100 proc. Kitaip tariant, likusią sudėties dalį sudaro „primityvieji“ angliavandeniai, gaunami iš kukurūzų, bulvių, pupų, ar ryžių. Ir kuo maistas pigesnis, tuo jame daugiau perdirbtų angliavandenių, kai kuriais atvejais jie gali sudaryti net iki 70 proc.“, – pasakoja A. Matačius.

Mitybos svarba – milžiniška

Pasak jo, būtent dėl to laikui bėgant daugeliui naminių gyvūnų išsivysto įvairūs sveikatos sutrikimai. Pašnekovas prisimena ir Helsinkio universiteto profesorės Annos Hielm-Björkman kadaise išsakytą mintį, kad „jei vaiką nuo pat gimimo maitintume vien tik greito maisto restoranų maistu, nebekiltų klausimas, ar jis užaugęs turės sveikatos problemų. Klausimas būtų apie tai, kada tos problemos išryškės?“.

„Lygiai tas pats principas galioja ir kalbant apie šunų maistą. Įprastai jiems skirtas ėdalas yra apdorojamas aukštoje temperatūroje, ir net jei žvelgiant iš cheminės perspektyvos jis atitinka normas, toks pašaras savo maistine verte yra praktiškai niekinis“, – sako A. Matačius.

Tokios įžvalgos jį paskatino ne tik detalesnėms analizėms – pamatęs, kiek rinkoje nenatūralaus pašaro, jis ėmėsi šerti šunį pats, ieškojo geriausios formulės balanso, atrado žalio maisto naudas keturkojo organizmui.

„Žalias, kitaip – raw, maistas – natūralus pasirinkimas gamtoje plėšriam gyvūnui. Juk, tarkime, vilkai pagavę kiškį, suvalgo jį visą iki kauliukų. Toks maistas turi labai mažai angliavandenių, kiškis – tai riebalai ir baltymai, angliavandeniai – tik tai, kas likę apvirškinta jo skrandyje. Taip ir kilo mintis patiems gaminti raw keto maistą, ėmėme džiovinti mėsą“, – pasakoja jis.

Išskirtinis dėmesys mėsos kokybei

Įmonė mėsos kokybei taiko itin aukštus standartus: ji turi būti iš ekologiško ūkio, nepažeista antibiotikų, augimo hormonų, dirbtinių medžiagų, svarbios ir gyvūno auginimo sąlygos. Todėl tiekėją „Rocketo“ renkasi itin kruopščiai: jautieną perka iš Prancūzijos, paukštieną – iš Lenkijos sertifikuotų ekologinių ūkių, žuvį užsako Estijoje, kur vietos žvejai mažais tinklais ar net meškerėmis Saremos salos ežeruose, Baltijos ar Šiaurės jūrose gaudo silkes ir ešerius.

Visi maistui skirti ingredientai yra džiovinami, tam įmonė naudoja džiovinimo ne didesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje technologiją. Tokio principo laikomasi taip pat ne be priežasties – jei termometro stulpelis šoktelėtų virš 42 laipsnių, suirtų baltymo struktūra, žūtų visos mėsoje esančios gerosios bakterijos, enzimai, vitaminai ar mineralai, oksiduojasi riebalai.

Tačiau Lietuvos šiame tiekėjų sąraše nėra, todėl kyla klausimas – kodėl? „Deja, Lietuvoje nėra gamintojų, kurie galėtų tiekti pakankamus kiekius. Pavyzdžiui, didžiausi organinės jautienos gamintojai per metus mums galėtų pasiūlyti apie 20 tonų mėsos, kurią panaudotume šunų maistui gaminti. Tačiau mums 20 tonų šiandien užtektų vos porai mėnesių, neskaitant greito augimo“, – sakė A. Matačius.

Tačiau džiovinama mėsa dėl iš jos išgarinamos drėgmės traukiasi, tampa lengvesnė, todėl norint gauti, tarkime, 3 kilogramus džiovinto maisto, tam reikia 12 kilogramų žalios mėsos. „Džiovinta mėsa sveria mažiau, todėl ir kilogramo kaina didesnė. Tačiau toks būdas – patikrintas laiko, natūralus – juk ir mūsų protėviai vytindavo, džiovindavo mėsą, nenaudodavo nei jokių skonio stipriklių, cheminių priedų“, – kalbėjo A. Matačius.

Veiklos ėmėsi drauge su tarptautine komanda

Dar iki pradėdamas imtis veiklos, A. Matačius buvo nusistatęs aiškų tikslą – koncentruosis į eksportą, savo klientų ji ėmė ieškoti užsienyje, fokusą kreipė į Jungtinę Karalystę. Kodėl būtent čia? Taip esą sudėliojo pačios aplinkybės: tarp Europoje esančių valstybių ši pasirodė patraukli tiek technologiniu pažangumu, tiek šiuolaikišku požiūriu, tiek plačiai vartojama, daugeliui suprantama tarptautine kalba.

„Iš pat pradžių atlikome analizę – ji padėjo suprasti tikrąją situaciją, kas ir kur esame rinkos atžvilgiu, kokia kryptimi norime eiti. Labai svarbu savęs nepervertinti, net jei atrodo, kad siūlai kažką unikalaus – tikėtina, kad toks pranašus produktas jau yra sukurtas, o gal ir pasistūmėjęs, todėl jį aplenkti bus sunku“, – sakė pašnekovas.

Galiausiai „Rocketo“ suvienijo tarptautines jėgas: drauge su lietuviu prekės ženklo plėtros ėmėsi britė, vokietis, šveicarų britas.

Pašaras užsienyje sulaukė populiarumo

„Tokiems startuoliams, kaip mes, pirmi porą metų rinkoje įprastai tampa tikru iššūkiu – didžioji dalis jų per šį laikotarpį nuleidžia rankas. Tačiau „Rocketo“ pavyko atsilaikyti jau daugiau nei dvejus su puse metų ir per tą laiką išplėsti savo tinklą tiek į Vokietiją, Prancūziją, Daniją, Belgiją, Nyderlandus, atsirado klientų Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Graikijoje.

Pasak A. Matačiaus, įmonė vis dažniau sulaukia laiškų su klausimais, ar maistą gali atsiųsti į Rusiją, Ukrainą, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietų Korėją, Japoniją. „Laikomės tvarumo principų ir manome, kad kiekvienas žemynas turi pakankamai resursų išsimaitinti. Mūsų beveik visos žaliavos atkeliauja iš Europos, o galutinę produkciją tiekiame ir tieksime tik europiečiams“, – komentavo jis.

Šiuo metu „Rocketo“ dirba su šešiomis gamyklomis Lenkijoje, Vokietijoje ir Estijoje. Įmonė turi ir fabriką Lietuvoje, kuriame vyksta produktų komplektavimas ir siuntimas tiesiogiai fiziniam Europos klientui į namus. „Dar prieš pradėdami imtis verslo supratome, kad mūsų klientas nėra statistinis lietuvis. Tačiau patys esame lietuviai, norime turėti bazę savoje šalyje“, – sakė pašnekovas.

Organizacijos palaikymas padėjo lengviau adaptuotis

Sėkmingam „Rocketo“ vystymui įtakos turėjo ir verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ – ji padėjo susiorientuoti dėl „Brexit“ pasikeitusioje darbo rinkoje, susitvarkyti reikalingus dokumentus norint užsiimti eksportu Jungtinėje Karalystėje.

„Metų pradžioje pasikeitusi sistema kėlė nemažai iššūkių. Kai esi startuolis, sunkiausia išlaukti, kol viskas vėl „susinormalizuos“. Mūsų DNR užkoduota greita reakcija ir mobilizavimasis, todėl ir „Brexit“ stengėmės išnaudoti savo naudai – telkėme visas savo jėgas ir resursus į kitas ES šalis – Prancūziją, Vokietiją, Nyderlandus, Skandinaviją. Žinoma, čia buvo nepamainoma „Verslios Lietuvos“ pagalba – organizacijos dėka darbai vyko gerokai sklandžiau“, – sakė A. Matačius.

Pasak jo, didžiausias pokytis vyko pergrupuojant visos logistikos sistemą – įmonei teko per savaitę atrasti sprendimus, kaip eksportuoti maisto produktus į Jungtinę Karalystę. „Teko perprogramuoti pardavimų sistemą, įsidiegti vežėjų sistemas, tačiau turėdami tarptautinę komandą visa tai atlikome greitai“, – komentavo jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad jokių kliūčių nėra neįveikiamų, jei tiki savo verslo idėja. O kitiems pataria – svarbiausia žinoti, kuo įmonės kuriamas produktas yra kitoks, kodėl jis unikalus, kuo gali būti įdomus rinkai. „Pirmas patarimas – atlikti testą ir išanalizuoti rinką. Kai aiškiai žinai savo privalumus, sėkmingai veikti tampa daug efektyviau“, – įsitikinęs „Roketo“ vadovas.

Toliau skaitykite

Lietuviški prekės ženklai: Kodėl prekės ženklo reikia Lietuvai
Lietuviški prekės ženklai: Kodėl prekės ženklo reikia Lietuvai
2021-04-06

Pirmajame vaizdo vebinare apie lietuviškus prekės ženklus kalbama, kokia yra Lietuvos pristatymo užsienyje strategija ir kaip ji buvo kuriama. Vystant Lietuvos prekės ženklą buvo sutarta, kad pagrindinė Lietuvos pristatymo užsienyje ašis yra ekonomika. Tokia strategija yra ir praktiška, ir funkcionali.

Eksportas praktiškai: pandemijos iššūkiai „Pušku Pušku“ tapo stimulu plėsti elektroninę prekybą
Eksportas praktiškai: pandemijos iššūkiai „Pušku Pušku“ tapo stimulu plėsti elektroninę prekybą
2021-01-19

Linksmas, lengvai įsimenamas ir keliantis minkštumo asociaciją. Tokius tris kriterijus kurdamas prekės ženklo „Pušku Pušku“ pavadinimą dar prieš daugiau nei dešimtmetį išsikėlė įmonės įkūrėjas, jos vadovas Remigijus Balčiūnas.