Lietuvos mokslininkų ambicija – būti proveržio medicinoje priekyje

2017-12-12
Lietuvos mokslininkų ambicija – būti proveržio medicinoje priekyje

Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai potencialo tam, kad taptume vienais iš biotechnologijų srities lyderių. Tuo įsitikinusi pirmosios ir kol kas vienintelės Baltijos šalyse įmonės, gaminančios individualiai pritaikytus pažangios terapijos vaistinius preparatus (PTVP), vadovė ir bendraįkūrėja Agnė Vaitkevičienė. Anot jos, pagal kiekvieno paciento poreikius kuriami medikamentai yra medicinos ateitis, prie kurios kūrimo prisideda ir Lietuva.

Lietuva tampa lydere Rytų Europoje

„Froceth“ vadovė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį ligų, kurios labai ilgai buvo laikomos mirtinomis, gydymas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Viena iš tokių – vėžys. Perversmą kovoje su juo pradeda vadinamoji imunoterapija, kuri vis dažniau taikoma šalia jau patikrintų metodų, tokių kaip chemoterapija.

„Apie ją pradėta diskutuoti dar devintajame dešimtmetyje, tačiau plačiau šis metodas pradėtas taikyti tik pastarąjį dešimtmetį. Specialistai iš viso pasaulio vieningai sutaria, kad derinant imunoterapiją su jau tradiciniais gydymo būdais, tokiais kaip chemoterapija ar radioterapija, galima pasiekti ženkliai geresnių rezultatų“, – teigia A. Vaitkevičienė.

Prie šios svarbios medicinos evoliucijos prisideda ir Lietuvos mokslininkai. Savo laboratorijose „Froceth“ išvystė metodą, kuriuo vadovaujantis iš paciento kraujo paimtos ląstelės yra modifikuojamos, kol pagaminamas dendritinių ląstelių preparatas. Jis įsotinamas vėžio antigenais ir tinkamai subrandinamas. Iš naujo patekusios į  paciento organizmą, ląstelės suaktyvina tuos limfocitus, kurie būtini kovai su vėžiu. Natūraliomis sąlygomis dentritinės ląstelės visa tai atlieka pačios, tačiau sergant joms to neleidžia padaryti liga.

„Visų sveikų žmonių organizme yra ląstelių, kurios dėl įvairiausių aplinkos ir genetinių faktorių gali sutrikti ir imti keistai elgtis. Jeigu imuninė sistema sugeba jas pažaboti, liga neišplinta. Tačiau, jei organizmas pažeistas arba susilpnėjęs, gali išsivystyti net vėžys. Imunoterapija padeda sustiprinti žmogaus imuninę sistemą, sugrąžinti ją į normalų režimą, iš naujo išmokyti naikinti vėžines ląsteles“, – aiškina „Froceth“ vadovė.

Tiesa, imunoteparija nėra stebuklinga, kiekvienam tinkama gydymo forma. Dendritinių ląstelių terapija gydo tik „kietųjų“, navikinių vėžių atvejais. Kraujo vėžio gydymui reikalingos kitokios personalizuotos priemonės, tokios kaip genų inžinerija.

Pasak UAB „Froceth“ gamybos vadovo Jan Aleksander Krasko, tais atvejais, kai vien aktyviosios imunoterapijos t.y. gydymo dentritinėmis ląstelėmis pacientui nepakanka, situaciją gelbsti kitas modernus vėžinių susirgimų gydymo metodas: CIK ląstelės (citokinais indukuotos ląstelės žudikės). Jo metu donoro kraujyje esantys limfocitai – viena iš gausiausių imuninės sistemos ląstelių – yra izoliuojami ir atskiriami nuo likusių kraujo komponentų bei transformuojami į CIK ląsteles. Patekusios į paciento kūną, CIK iš karto keliauja į vietą, kurioje formuojasi navikas, ir pradeda naikinti vėžines ląsteles.

„Geriausi rezultatai pasiekiami derinant abu gydymo metodus. Taip galima išnaudoti tiek pasyviosios terapijos greitį, tiek ilgalaikį aktyviosios terapijos efektyvumą. CIK ir dendritinės ląstelės veikia labai skirtingais principais, bet sykiu sukuria platų ir kompleksišką atsaką vėžiui“, – dėsto J. A. Krasko.

Nors šiuo metu Baltijos šalyse taikomas tik gydymas dendritinių ląstelių preparatais, laboratorijose intensyviai dirbama ir su CIK. „Froceth“ mokslininkai tikisi, kad jau labai greitai lietuviai bus gydomi dviem skirtingais ląstelių produktais. Lietuva tokiu būdu taptų neabejotina imunoterapijos srities lydere Baltijos šalyse ir Rytų Europoje, bei lygiaverte Vakarų medicinos partnere.

Daugiausia pacientų – iš užsienio

„Froceth“ Lietuvoje įkūrė ir analogų neturintį riebalinių audinių banką, kuris savo veiklą vykdo patalpose, įrengtose vadovaujantis Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimais. Jis skirtas riebalinio audinio stromos vaskuliarinės frakcijos ląstelių apdorojimui, saugojimui ir paskirstymui. Čia saugomos ląstelės geba atstatyti pažeistų audinių funkcijas ir gali būti naudojamos netgi praėjus daugiau nei 20 metų nuo jų paruošimo.

A. Vaitkevičienė sako neabejojanti, kad medicinos ateitis priklauso individualizuotam gydymui. Svarbiausias jo bruožas tas, kad koncentruojamasi ne į statistinius vienetus, o į konkrečius žmones.

„Individualizuotas gydymas reiškia, kad imamos būtent konkretaus žmogaus ląstelės arba audiniai, o preparatai laboratorijoje sukuriami atsižvelgiant į jo diagnozę. Tai ne cheminiai vaistai, tai visiškai naujas gydymo būdas“, – pabrėžia „Froceth“ vadovė.

Individualizuota medicina kol kas labiausiai domisi užsienio piliečiai. Į Lietuvą gydytis atvažiuoja pacientai iš kitų Europos Sąjungos ir Azijos šalių. Tiesa, A. Vaitkevičienė teigia, kad „Froceth“ tikrai nesiorientuoja vien tik į užsieniečius. Priešingai, Lietuvoje jau yra sudarytos sąlygos tokias gydymo paslaugas gauti išimties tvarka.

„Jei gydytojas nustato ligą ir mano, kad imunoterapija yra tinkamas jos gydymo būdas, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta išimtis leidžia pacientus pradėti gydyti. Kol kas dar ne visi Lietuvos gydytojai tokią išimtį vertina palankiai. Kai kurie vengia savo pacientams siūlyti inovatyvius metodus, kol šie dar nėra įregistruoti. Tačiau matome, kad situacija pamažu keičiasi“, – sako ji.

Tradiciniai gydymo metodai keisis

Šiuo metu pažangios imunoterapijos priemonės taikomos sykiu su tradicinėmis, tačiau A. Vaitkevičienė tiki, kad biotechnologijų sektoriaus plėtra leis atrasti naujus gydymo metodus, kurie bus dar efektyvesni gydant tokias ligas kaip vėžys.

„Šiandien vis aktyviau diskutuojama apie genų inžineriją, kuri ateityje iš esmės pakeis supratimą apie žmogaus sveikatą. Modifikavus genus, bus galima pakeisti pačią žmogaus imuninę sistemą ir išvengti daugelio ligų“, – prognozuoja ji.

„Froceth“ neslepia savo ambicingų planų aktyviai prisidėti prie šių idėjų virsmo realybe. Vis dėlto, šiandien svarbiausia užtikrinti sklandų mokslininkų bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su verslu.

„Biotechnologijų srityje, vienas lauke kariu nebūsi. Lietuva, net ir būdama maža valstybė, turi pakankamai didelį žmogiškąjį potencialą. Šalies mokslininkai garsina mus visame pasaulyje. Trūksta tik didesnės sinergijos”, – mano A. Vaitkevičienė.

Investuoja tiek į tyrimus, tiek į jaunąją mokslininkų kartą

Šiandien vienas pagrindinių „Froceth“ partnerių – Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Būtent su NVI mokslininkais vykdomas projektas, kuriuo siekiama dar labiau pagerinti imunoterapijos efektyvumą, dendritines ląsteles įsotinant kaip įmanoma tikslingesniais vėžio antigenais.

„Froceth“ bendradarbiauja su Lietuvos mokslo ir mokslinių tyrimų insitucijomis, universitetinėmis ligoninėmis, užsienio mokslininkais iš Švedijos, Austrijos, Čekijos ir kitų ES šalių.

„Siekdami Lietuvoje plėtoti individualios terapijos sritį, nuolat investuojame į mokslinius tyrimus, dalyvaujame moksliniuose projektuose, bendradarbiaujame su Lietuvos ir užsienio biotechnologijų kompanijomis, mokslo įstaigomis, kitais audinių bankais. Itin atsakingai žiūrime ir į ląstelių terapijos srityje dirbančių specialistų rengimą, jų mokymus, stažuotes“, – teigia A. Vaitkevičienė.

Toliau skaitykite

Jordanų verslininkams lietuviška įmonė į akį krito iš karto
Jordanų verslininkams lietuviška įmonė į akį krito iš karto
2018-06-30

Logistikos bendrovė „Arijus“ vos per porą mėnesių nuo Jordanijos verslininkų vizito įvykdė pirmąjį užsakymą ir tikisi tolesnio ilgalaikio bendradarbiavimo.

Lazerių pasaulį užkariaujantys lietuviai kuria produktą, padėsiantį kovoti su vėžiu
Lazerių pasaulį užkariaujantys lietuviai kuria produktą, padėsiantį kovoti su vėžiu
2018-06-14

Jau šeštus metus skaičiuojantis mažų lazerių startuolis „Integrated Optics“ planuoja netrukus savo produktų spektrą padidinti trečdaliu, o rudenį žada pristatyti naują projektą, kurio tikslas – kurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie šią naujieną startuolio vadovas Evaldas Pabrėža kalbės rugsėjo 26-27 d. Vilniuje vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.