Visuomenės pasiūlymai savivaldybei

Dažnai asmenys rūkantys prie šiukšlinių nepataiko į jas įmesti nuorūkos arba piktybiškai meta šalia. Pasiūlymas: naudoti naujovę – „BallotBin“ peleninę, kuri yra unikalios išvaizdos ir joje įdedamas provokuojantis klausimas (pvz.: kas geriau – „Audi“ ar BMW) ir po kiekvienu atsakymu vieta mesti nuorūkai. Tai lyg savotiškas balsavimas, kuris Anglijoje (Londone) sumažino nuorūkų šiukšlinimą per 40 procentų.

Galimybė tėvams palikti vaikus saugioje ir jaukioje edukacinėje aplinkoje (taip pat kūrybinei veiklai kartais priimant ir tėvus ), kad tėvai (ypatingai vieniši) galėtų atsipūsti nuo kasdienių rūpesčių arba kartu su vaikais užsiimti kūrybine veikla. Ne visada problema yra labai didelė, bet tiesiog ji per ilgai tęsiasi ir tampa nematoma. Gal kartais problemos šeimoj nėra – yra nuovargis. Reikia nors trumpam atsitraukti ir pažvelgti į viską iš toliau, aptarti tolimesnius veiksmus, kad atsirastų pokyčiai ir naujas požiūris.

Ši sunki karantino situacija dar labiau padidino vienišų senjorų bendravimo trūkumą ir socialinę atskirtį. Karantinas tapo didžiausiu iššūkiu būtent senjorams, jiems karantino laikotarpis bene sunkiausias – jiems taikomi griežti judėjimo apribojimai, į įprastą gyvenimo ritmą sugrįžti norintiems garbaus amžiaus žmonėms dar teks palūkėti. Natūralu, kad senjorai jaučiasi vieniši, išgyvena padidėjusį nerimą. Pasiūlymas: bendravimo programa, pagal kurią įstaigos savanoriai, meno atstovai ir darbuotojai lankytų Kauno m. senolius, rengtų jiems bendravimo popietes. Tai būtų labai graži socialinė akcija, kurios metu būtų parodytas dėmesys šiai pažeidžiamai mūsų visuomenės grupei, būtų pagerinta senjorų psichologinė savijauta. Lankymas ir bendravimas vyktų laikantis visų saugumo reikalavimų, todėl jokios grėsmės senjorų sveikatai nekiltų.

Mūsų bendruomenė yra gan didelė, iki 80 žmonių, tarp jų 12 vienuolių. Visi jie yra savanoriški ir yra geranoriškai nusiteikia įvairiai pagalbai. Pasiūlymas: maitinti žmones, kuriems reikalingas maistas ir dėl tam tikrų priežasčių jie negali išeiti iš namų, arba jiems tai padaryti yra sunku. Mes gaminsim karštą maistą ir bendradarbiaujant su soc. rūpyba išvežiosim ji po namus.

Sudaryti sąlygas butų gyventojams stiprinti bendruomenę tvarkant ūkio ir kitus reikalus. Sudaryti sąlygas susiburti aktyviems butų gyventojams, vykdyti projektus, kurie gerintų jų ir aplinkinių namų gyvenimo kokybę. Butuose gyvena daug aktyvių žmonių, tačiau nėra bendruomeniškumo. Jo sukūrimas padėtų išspręsti savivaldybių problemas (aplinka, senoliai, namo priežiūra ir t.t.).

Pasiūlymas: kokybiškas ir inovatyvus Kauno moksleivių lavinimas gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse, leidžiantis užtikrinti jų pranašumą universitetinių studijų metais bei ankstyvojoje karjeros stadijoje. VII forto edukacinė patirtis matematikoje, gamtos moksluose ir biochemijoje gali būti išplėtota ir pritaikyta Kauno mokyklose. Tai leistų Kauno moksleiviams pasiūlyti gerokai kokybiškesnį švietimą nei geba duoti bendrojo ugdymo programos.

Per pastaruosius 10 metų (*2009- 2019 Population of Lithuania. Official statistics portal (edition 2019)) Lietuvos populiacijos vidutinis amžius išaugo beveik dešimtmečiu. Apskritai, žmonijos gyvybingumas didėja ir ilgėja. Tačiau čia susiduriame su viena svarbia problema: tvari senatvė, gyvenimo kokybė ir bendruomenės palaikymas. Tam reikalingi pasikeitimai savivaldybėse – reabilitacijos specialistė- ergoterapeutė, vystanti idilinės senatvės koncepciją. Darbinė praktika leidžia susidėlioti pagrindinę problemą senolių gerbūviui palaikyti. Lietuvoje mes dažnai nesuteikiame senjorams savarankiškumo laisvės ir daugelį dalykų atliekame už juos. Tai sumažina jų socialinį aktyvumą, silpnėją pažeidžiamiausių grupių bendrystės plėtra. Kasdieniai darbai nėra atliekami ergonomiškai. Sprendimo būdas būtų ergoterapeutų įvedimas į Senėjančios Populiacijos paradigmos keitimą. Ar tai būtų asmuo, sulaukęs pensijinio amžiaus, ar jau garbaus šimtmečio laukiančio senjoro. Visas spektras vyresnio amžiaus žmonių turėtų turėti tikslinį ir lengvai pasiekiamą, interdisciplininės savivaldybinės komandos paslaugų pasiūlymą.

Šiai dienai nebeužtenka socialinių darbuotojų ar savanorių, kurie padarytų „meškos paslaugą“ senjorams, atlikdami kasdienius darbus už juos. Reikalingi savarankiškumo mokymai, kad asmuo kuo maksimaliau pasirūpintų savimi pats ir liktų gyventi savuose namuose. Ergoterapeutas yra specializuotas profesionalas, geriausiai išmanantis, kaip sudaryti savarankiškos gyvenimo kokybės faktorius, apmokinant pačius senjorus, šeimos narius, kitus sveikatos specialistus. Taip pat sudarant universalaus dizaino pritaikomumą namuose ar veiklos zonose.

Pasiūlymas: įkurti Klaipėdos mieste rankdarbių ir amatų centrą, kurio uždaviniai būtų:
1. Formuoti moterų pasitikėjimą savimi bei atskleisti jų kūrybinius sugebėjimus, galimybes sukurti nuosavą rankdarbių verslų, leidžiantį dirbti ir užsidirbti iš namų.
2. Rengti tradicinių ir modernių amatų mokymų kursus, tokius kaip Baltijos gintaro apdirbimas, juvelyrinių gaminių ir suvenyrų gamyba, stiklo litavimas, keramika, meninis siuvinėjimas, vitražas, polimerinio molio apdirbimas, pynimas, siuvimas, gaminių iš odos dizaino modeliavimas, internetinių parduotuvių kūrimas ir daugybė įvairiu kitų kursų.
3. Organizuoti parodas, muges, labdaros aukcionus bei kitus renginius, kur moterys galėtų pardavinėti savo sukurtus rankdarbius.
Pagrindinis projekto tikslas yra padėti moterims išmokti gaminti rankdarbius savo namuose ir realizuoti (pardavinėti) produkciją nuotoliniu būdu internetinėse parduotuvėse, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ bei tarptautinėse prekybinėse platformose kaip „Ebay“, „Amazon“ ir „Etsy“.

Didžiąją dalį 60-ies Lietuvos savivaldybių biužeto išlaidų sudaro išlaidos vaikų ugdymui. Vien Klaipėdos mieste Ugdymo proceso užtikrinimo programai skiriama didžiausia biudžeto suma 105 995 700 eurų (iš jų Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšos SB(VB) – 45 618 100 eur). Tai sudaro 38,6% bendro miesto 2020 m. biudžeto. Tačiau šioje srityje dominuoja priežiūra, o ne orientacija į VYSTYMĄ, nors švietimo srityje vystymo galimybių yra daug.

Atlikto KBA tyrimo duomenimis:
1. Klaipėdos miesto darželiuose ir mokyklose nepedagogų santykis su pedagogais sudaro atitinkamai 52 ir 32 proc. Vokietijoje vyriausybė yra nustačiusi privalomą ne didesnį 25 proc. nepedagoginio personalo santykio su pedagogais rodiklį.
2. Klaipėdos miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose darbuotojų atlyginimų vidurkis skiriasi 68 proc. (imant mažiausią ir didžiausią vidurkį), pagrindinio ugdymo įstaigų skirtumas – net 73 proc. Akivaizdu, kad viename mieste toks skirtingų tos pačios srities įstaigų atlygių skirtumas neturi būti toks didelis. Atmetus atlyginimo mokėjimo vokeliuose prielaidą (visos dotacijos oficialios), lieka netinkamo skaičiaus darbuotojų išlaikymas, netinkama proporcija tarp administracijos ir ugdymo specialistų skaičiaus, neadekvati ūkiui skiriama lėšų suma.
3. Vienam ikimokyklinių įstaigų darbuotojui tenkančių vaikų skaičius skirtingose miesto įstaigose skiriasi 3,5 karto.
UAB „Civitta“ atlikto Klaipėdos savivaldybės 105 iš 115 pavaldžių įstaigų veiklos vertinimą ir atskleidė, kad:
1. 2017 m. duomenimis, administracijos ir ūkio išlaikymo kaštai sudaro 50 proc. (30,1 mln. EUR) visų KMSA švietimo įstaigoms teikiamų lėšų.
2. Aptarnaujančio personalo DU fondas (17,7 mln. EUR) sudaro 37 proc. visų KMSA švietimui ir ugdymui skiriamų lėšų, tai yra 22 procentiniais punktais daugiau nei EBPO vidurkis (15 proc.).
3. Vidutinis tiesioginio ir pagalbinio personalo pasiskirstymas siekia 2:3, tačiau švietimo srityje pažengusiose šalyse (pvz. Nyderlanduose), aptarnaujantis personalas sudaro tik 5-15 proc. visų ugdymo įstaigų darbuotojų.
4. Pagal EBPO, kadangi savivaldybių švietimo skyriai neturi nei oficialių stebėsenos planų, nei kokybės vertinimo šablonų, joms trūksta resursų siekiant atlikti visavertę įstaigų stebėseną. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys − 2007-2012 m. išorinis vertinimas buvo atliktas tik 20,5 proc. KMSA bendrojo ugdymo įstaigų.

SIŪLYMAI:
1. Reikia perimti iš savivaldybių biudžetinių įstaigų viešųjų pirkimų, personalo valdymo, buhalterijos, ūkio priežiūros funkcijas ir jas perduoti centralizuotiems savivaldybių administracijų skyriams. Įsitikinti, kad minėtų funkcijų atlikimą lydi tinkamas IT sprendimas. Įsitikinti, kad skyriaus vadovas moka ir naudoja nupirktą tinkamą IT programą.
2. Tam, kad savivaldos centralizuoto valdymo funkciniuose skyriuose dirbtų kompetentingi ir IT sprendimais mokantys naudotis žmonės, reikia atleisti perteklinius savivaldos aparato darbuotojus, o sutaupytų atlyginimams skirto biudžeto lėšas skirti naujų ir geriausių likusių žmonių atlyginimų didinimui, dalį atlyginimo skiriant už vertės kūrimą.
UAB „Civitta“ 2019 m. atlikto Klaipėdos savivaldybės ir pavaldžių įstaigų veiklos vertinimo išvadose skelbiama, kad iš virš 8000 Klaipėdos viešųjų paslaugų gamyboje dirbančių tarnautojų iš tikro reikalingų funkcijoms atlikti šiandien yra tik ~6500. Likusius 1500 galima atleisti ir leisti panaudojant viešajame sektoriuje įgytą patirtį ir žinias (įvairių mokymų viešajame sektoriuje yra daugiau nei bet kokios srities versle) panaudoti vertės kūrimui per socialinio verslo steigimą ir pan.
3. Reikia nustatyti didžiausią nepedagoginių darbuotojų santykį (etatų skaičiaus/realiai dirbančių) su pedagoginių darbuotojų skaičiumi. Taip pat reikia reglamentuoti ir ne pedagogams tenkančio atlyginimo biudžete dalies santykį su pedagogų.
4. Reikia skaitmenizuoti dėstomų dalykų turinį, kad išsilaisvinti iš nekompetencijos regionuose bei miestuose ir skaičiaus trūkumo.

Sprendimas: vienišiems asmenims, ypač seneliams, kurie neturi vaikų, mūsų bendruomenėje virti vieną kartą savaitėje sočią sriubą ir pagelbėjant savivaldybei ją išvežioti. Taip sušildant senelių širdis rūpesčiu ir pagalba.

Pasiūlymas: VšĮ „Slauga jums“ gali teikti tokias paslaugas kaip kraujo ir šlapimo ėminių ėmimas, vaistų leidimas į raumenis, veną, lašines infuzijas, žaizdų ir pragulų priežiūra bei profilaktikos mokymas.

Rangos darbus teikia privačios įmonės bando patraukti link savo pusės įstaigas sudarančias finansinius planus, planuojančias investuoti į atsinaujinančios energijos gamybą. Labai sunku analizuoti pasiūlymus ir numatyti taupymo-investavimo-atsinaujinimo ketinimus be kvalifikuoto specialisto konsultacijos-pagalbos. Daug problemų kyla derinant sprendimus su AB ESO tinklo operatoriumi, kaip efektyviai parinkti sprendimus minimaliai modernizuojant įstaigos elektros ūkį, kad sistema tarnautų ir neštų naudą. Įrangos tech. charakteristikų patikrinimas ir suderinamumas, situacijos simuliavimas gali padidinti sprendimų efektyvumą, savivaldybės biudžeto lėšų tikslingą panaudojimą.

Žmogaus teisių ugdymas, pilietinis ugdymas nuotoliniu būdu organizuojant „Gyvosios bibliotekos“ renginius, kuomet žmonės iš socialiai pažeidžiamų grupių tampa knygomis, o renginio dalyviai – skaitytojais. Pokalbio metu kiekvienas bendruomenės narys turi galimybę pažinti žmones iš skirtingų socialinių grupių ir griauti savo vidinius stereotipus.

Gyvenamoji erdvė pabėgėliams, sprendžiant būsto trūkumo problemą. Taip pat būtų organizuojamos integracijos į bendruomenę priemonės, įgalinančios pabėgėlius greičiau tapti savarankiškais visuomenės nariais.

Senjorams yra reikalinga slauga ir globa jų namuose.

Pasiūlymas: spręsti vaikų su negalia užimtumo problemą vasarą.

Pasiūlymas: supažindinti žmones su biorezonansiniais testavimo ir harmonizavimo prietaisais, kurių pagalba kiekvienas gali be šalutinio poveikio, namų sąlygomis, stebėti savo organizmo ir sistemų būseną bei sveikatintis, stiprinti imuninę sistemą, valyti organizmą. Galima suorganizuoti pristatymą didesnei auditorijai arba individualias konsultacijas atliekant organizmo testą.

Vilniuje riedlentininkams ir paspirtuku važinėjantiems vaikams yra viena zona – prie baltojo tilto. Ten susirenka labai daug vaikų, labai skirtingo amžiaus. Aikštelė dažniausiai yra perpildyta. Jaunesni vaikai 10–12 metų bijo vyresnių paauglių, kurie iš jų tyčiojasi, užgauna, varo lauk. Daugiau Vilniuje vietų praktiškai nėra. Yra dar Pilaitėje prie mokyklos, bet prastos būkles, todėl – pavojinga. Skatinant vaikų aktyvumą, galima įrengti daugybę tokių zonų Vilniuje, kurias žiemą būtų galima išmontuoti. Vilniuje jau yra daugybė vaikų žaidimo aikšteliu, tačiau labai trūksta erdvių paaugusiems vaikams ir paaugliams.

Užsiėmimai būtų skirti senjorams, vaikams iš socialinės rizikos šeimų, daugiavaikių šeimų vaikams, moksleiviams ir visiems norintiems. Galima organizuoti lauko sąlygomis, kas yra svarbu šios dienos kontekste. Skirtingų temų edukacijas galima rengti kiekvieną savaitės dieną: odinių dirbinių gamyba, stiklo karoliukų gamyba, veltinio vėlimas, keramika, gintaro apdirbimas. Visas edukacijas vestų diplomuoti archeologai arba amato meistrai. Turime savo patalpas, todėl edukacijas galima rengti ir šaltuoju metų laiku laikantis visų saugumo reikalavimų.

Tai būtų dieninės stovyklos, kurių metu būtų siekiama dėti pagrindus terapiniam buvimui su specialistais, kurie yra savo terapinės srities profesionalai. Tėvams, auginantiems raidos sutrikimų turinčius vaikus, vasara yra itin sudėtingas laikas, vyksta mažiau terapijų, padidėja poreikis ne tik turėti prasmingą laisvalaikį, bet ir efektyvų darbą su vaikais. Pasiūlymas: gamtoje, nuosavame name (SOS vaikų kaime) daryti vasaros terapines dienines stovyklas.

Tvaraus miesto vystymo principais paremtas būsto modelis apima ne tik gyvenamąją funkciją, bet ir kūrybines / kultūrines / socialines veiklas. Šis modelis taptų patrauklus kūrybingiems, šiuolaikiškiems ir iniciatyviems miesto gyventojams. Tokio tipo būstai taptų alternatyva individualiems namams užmiestyje bei spekuliatyviems investiciniams projektams nesukuriantiems pridėtinės vertės miestui. Projektai būtų vykdomi pagal daugelyje pasaulio šalių pritaikytus „collaborative housing“ principus. Išvardinti tikslai būtų pasiekiami atgaivinant apleistus, šiuo metu nenaudojamus pastatus, kuriuos patys gyventojai su mūsų komandos pagalba įsipareigotų renovuoti per atitinkamą laiką. Nekilnojamas turtas gyventojams turėtų būti suteikiamas už žemesnę nei rinkos nuomos kainą, konkurso būdu atrenkant geriausią pasiūlytą idėją. Suteikiant nekilnojamo turto nuomos teises gyventojų grupei – savivaldybė pasilieka teisinius svertus padidinti nuomos kainą gyventojams nutraukus socialines / kultūrines / menines veiklas. Paliekama teisė nutraukti patalpų nuomą gyventojams piktnaudžiaujant – spekuliuojant nekilnojamu turtu (pernuomojant ar kt.), nesilaikant kitų nuomos sąlygų.
Kuo išskirtinė ši iniciatyva – nėra vieno vystytojo – vystytojai visi kolektyvo nariai; jokios spekuliacijos nekilnojamu turtu; gyventojai būstą bei erdvę savo veiklai gauna už savikainą. Iki šiol vystytas modelis Lietuvoje: https://www.youtube.com/watch?v=ahQaEWmZChg
Mūsų komanda įsipareigotų sukurti multifunkcinę kūrybinę / gyvenamąją erdvę iniciatyviems miesto gyventojams, kurie vykdytų kultūrines / socialines veiklas, gyventų pagal tvaraus judrumo principus – apribotų naudojimąsi automobiliais. Mūsų rolė – gyventojų grupės subūrimas, kuravimas, techniniai / projektiniai sprendimai, renovacijos vykdymas, finansiniai renovacijos / statybos sprendimai. Mūsų grupės kompetencijos leidžia kuruoti tiek renovacijos, tiek socialiai atsakingos naujos statybos projektus. Renovacijos projektai nereikalautų jokių žmogiškųjų resursų iš savivaldybės – viskuo pasirūpintų mūsų organizacija. Veiklą (renovaciją) galime pradėti iš karto, po pastato suteikimo. Šis modelis yra kartotinis – galima įgyvendinti neribotą skaičių projektų, bet kuriame mieste.
Nauda miestui: sukuriama terpė kultūrinėms veikloms. Šiuo metu pagrindinė kliūtis kultūrinių veiklų egzistavimui – aukštos nekilnojamo turto (nuomos) kainos. Kultūrinės / meninės / socialinės veiklos dažniausiai negeneruoja tokių pajamų, kad galėtų sau leisti patalpų įsigijimą ar nuomą.
Alternatyva užmiesčio viloms ir spekuliatyviam vystymui. Pagrindinis veiksnys skatinantis gyventojus gyventi užmiestyje – aukšta nekilnojamo turto kaina arčiau miesto centrų. Tyrimais įrodyta, kad išdrikusio miesto išlaikymas brangesnis iki 33 proc. (Calgary, IBI Group, 2009). Įgyvendinus pakankamą skaičių prieinamo būsto projektų galima sureguliuoti nekilnojamo turto kainas bei sumažinti norinčių gyventi užmiestyje skaičių. Daugiau gyventojų miesto centre – ilgainiui mažėjantys automobilių srautai.

Lietuvoje neformalus ugdymas yra nepakankamas (pagal Vaikų teisų apsaugos kontrolieriaus ataskaitą) specialiųjų poreikių vaikams, o šiuo metu, kai tokie ypatingi vaikai, jaunimas ir suaugusieji dažniausiai patenka ir į rizikos grupę dėl Covid-19 viruso, susiduriama su ypatinga stoka naudingos, lavinančios veiklos namuose. VŠĮ „Unikalus šokis“ organizuoja šokių užsiėmimus įvairios negalios žmonėms jau nuo 2017 m., kai buvo pradėtos rinkti pirmosios grupės Lietuvoje. Šiuo metu yra sukaupta nemaža patirtis ir šiuo sunkiu metu šokių pamokos nenutrūko, persikėlė į virtualią erdvę. Tačiau, kaip ir daugelis organizacijų nebuvome pasiruošę nuotoliniam mokymui ir turimos priemonės neužtikrina sklandžių tiesioginių transliacijų. „Zoom“ programėlė yra nelabai saugi ir ne visada kokybiškai transliuoja, o kitos programos reikalauja papildomų investicijų. Kadangi VŠĮ „Unikalus šokis“ yra sukaupęs didelė patirtį, kaip šokius galima pritaikyti įvairios negalios žmonėms, siūlome sprendimą, kaip užtikrinti, kad ir namuose neįgaliesiems nenutrūktų šokių užsiėmimai. Metodinę medžiagą turime, reikalinga tik lėšų visa tai kokybiškai perkelti į internetinę erdvę, kad kuo daugiau žmonių su negalia galėtų ir namuose prisijungti į šokių užsiėmimus. Pastebėjome, kai transliuojant tiesioginės transliacijos būdu ir nesant tiesioginio kontakto būna mažesnis įsitraukimas negu visiems pasijungus į virtualią konferenciją, kur galima, kad ir kompiuterio ekrane matyti vienas kitą, pabendrauti, duoti tiesiogiai užduotis, improvizuoti.

Kadangi šiuo metu ofisai tampa ne visiems prieinama ir saugi vieta darbui, o namuose taip pat ne visada įmanoma ramiai atlikti užduotis, turime viziją, kaip galima išnaudoti viešąsias erdves šiam tikslui.
Išbandę nuotolinį darbą, tikėtina ne visi grįš prie įprastinio ofiso ritmo, o kadangi susikaupti namuose gražią dieną ne visada įmanoma, taip pat norime Vilniaus miesto gyventojams pasiūlyti galimybę dirbti tiesiog mieste. Labai norėtume centrinėje miesto dalyje pastatyti pradžiai, kad ir kelis atvirus ir laisvai visiems prieinamus modulius/darbo vietas gryname ore.
Kodėl gi neturėti darbo taškų skirtų vienam ar porai žmonių, kurie energija apsirūpina patys iš sumontuotų saulės baterijų, turi puikų ryšį ir yra pritaikyti darbui su nešiojamu kompiuteriu. Yra daug pavyzdžių, kaip viešąsias erdves išnaudoja poilsiui, vaikų žaidimams, parodų paviljonams ir pan., bet kodėl šiuo metu nepanaudojus darbui. Manome, kad yra saugiau dirbti atviroje erdvėje, nei ofise.

Bet kokioje patalpoje apskaičiuojama reikiama UV-C spindulių dozė, kad būtų sunaikinti virusai, mikrobai. Taip pat identifikuotos šešėlių zonos.
Dezinfekcijos būdas UV-C spinduliais įvairiose srityse (medicinoje, vandens valymo, maisto pramonėje ir pan.) naudojamas jau daugelis metų. Nes tai yra labai efektyvi (sunaikina 99,99% virusų, tame tarpe ir COVID-19), greita (galima iškart dezinfekuoti dideles patalpas ir daug paviršių), taip pat nebrangus būdas (lempos daugkartinio naudojimo, tarnauja apie 5000 ciklų).
COVID-19 pandemijos akivaizdoje šis dezinfekcijos būdas yra panaudojamas dar plačiau. Kaip, pvz., medicinos įstaigose dezinfekuojamos palatos, viešos erdvė (oro uostai, traukinių stotys), viešas transportas (autobusai, metro vagonai ir lėktuvų salonai).
Kad dezinfekcija UV-C spinduliais būtų efektyvi, reikalinga kokybės valdymo sistema. Tinkamai parinkti lempų pozicijas, užtikrinti dozes tenkančia paviršiams, identifikuoti šešėlių zonas. Šiam tikslui siūlomas specializuotas planavimo įrankis. Įrankis, kuris gali bet kokioje erdvėje iškart parinkti lempų pozicijas, suskaičiuoti reikiamas dozes bei identifikuoti šešėlių zonas, kuriose turėtų būti atlikta cheminė dezinfekcija.

Organizuoti aktyvius, paremtus gyvąja protėvių istorija, žygius /išvykas / stovyklas įvairaus amžiaus vaikams. Vaikai ne tik aktyviai leis laiką gamtoje, pažins savo miesto žaliąsias erdves, bet ir sužinos apie Lietuvos istoriją, viduramžių karybą bei buitį per istorinius žaidimus, senovinę karių aprangą, šarvus, ginkluotę ir pan. Tai galėtų būti ir vienos dienos iškyla klasei, ir 5 dienų stovykla žygio su gyvąja istorija formatu.

Esame profesionalai, VšĮ „Teatriukas“, daugiau nei 20 metų dirbantys su vaikais (spektakliai, edukacinės programos, stovyklos). Šiuo sudėtingu metu matome, kad šeimos yra pavargusios nuo laiko leidžiamo namie, tad planuojame organizuoti kelias kūrybines dienos stovyklas kaime – gamtoje, nedidelėmis grupėmis, 6–12 metų vaikams. Tam turime patirtį, pritaikytą sodybą, profesionalią komandą. Šalia vaikų iš mokių šeimų mielai priimtume vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Tam reiktų savivaldybių pagalbos. Vilniaus savivaldybės vaikai ir tėvai būtų laimingi, nes praleistų savaitę ekologiškoje, meniškoje aplinkoje be technologijų. Kaimo vaikų akiračio plėtimui bus organizuojami įdomūs susitikimai su žinomais aktoriais, naujos veiklos, saugi aplinka, kokybiškas laikas.

Socialinės skalbyklos, kuriose žmonės galėtų išsiskalbti drabužius ir juos išsidžiovinti už labai simbolinį mokestį arba visai nemokamai. Šia paslauga galėtų naudotis asmenys, kurie priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms.

Kiekvienas iš mūsų karantino paskelbimo pradžioje susidūrėme su apsauginių kaukių stygiumi ir išaugusiomis jų kainomis. Reiktų apsvarstyti galimybę kiekvienoje savivaldybėje įkurti nedideles įmones, kurios pilnai patenkintų vietinių gyventojų poreikius bei leistų sumažinti jų kainą, sutrumpintų ir saugesnėmis padarytų logistikos grandines, leistų įdarbinti vietinius žmones, tai skatintų vietinį verslą. Taip pat būtų socialiai atsakinga įrengti nemokamus veido kaukių dalijimo aparatus prie savivaldybės įstaigų, parduotuvių, poliklinikų ir pan., nes kartais žmogus gali neturėti galimybės jų įsigyti.

Siekiant paremti socialiai pažeidžiamus žmones maistu, suderinus su prekybos centrais, įrengti maisto aukojimo stoteles, iš kurių produktus surinktų teikiančios socialinę pagalbą organizacijos ar savanoriai ir perduotų tiems, kam reikia pagalbos.

Išmatuojamo poveikio psichinės ir fizinės sveikatos profilaktiniai bei intervenciniai mokymai ikimokyklinio, mokyklinio amžiau vaikams, tėvams, švietimo bei sveikatos stiprinimo specialistams.

AOC tai emocinis sporto klubas. Programėlė skatina rūpintis asmenine emocine higiena, kviečia dialogui nerimo metu bei motyvuoja nuolat ir tikslingai rūpintis asmeniniu gerbūviu. Programėlėje vartotojai gali pasinaudoti kvėpavimo pratimais, anonimiškai bendrauti „Jaunimo linijos“ savanorių prižiūrimuose pokalbių kambariuose bei privačiai pasikonsultuoti su sertifikuotais specialistais programėlėje esančiuose ypač saugiuose vaizdo kambariuose.

Metas, kai mūsų vaiką mokins geriausias Lietuvos fizikos, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir kalbų mokytojas – jau čia pat. Įsivaizduokite mūsų vaikus, kas rytą prisijungiančius tvarkaraščio numatytu metu prie Švietimo ministerijos sukurtos mokymosi platformos, kurioje kiekvienos disciplinos naują temą pristato interaktyviu filmu geriausias tos srities lietuvis mokslininkas ar mokytojas. Net atokiausiame kaime gyvenantis veikas gauna galimybę suprasti naujus dalykus, pateikiamus geriausiu įmanomu būdu, tas būdas užtikrina vienodą kiekvieno šalies pirmoko ar dešimtoko ugdymo kokybę. Galutinis vaiko supratimo rezultatas skirsis nuo didmiestyje gyvenančio vaiko, tačiau priklausys nuo jam gamtos padovanotų gebėjimų, skirto laiko savarankiškam darbui, bet ne nuo skirtingo jo mokyklos mokytojo gebėjimų ar pastangų.
Tam reikia, kad Švietimo ministerijos suburtos kūrybinės komandos, sudarytos iš geriausio savo srities specialisto pedagogo ar mokslininko, IT specialisto, vaizdo operatoriaus ir režisieriaus tams skirtose studijose kurtų tuos filmus, pristatančius atskiras disciplinų temas ir keltų į mokymosi platformą, pritaikytą nelūžtamai naudotis vienu metu visiems 340 tūkstančių 7–18 metų amžiaus vaikų. Dalis edukacinių filmų jau dabar būtų pritaikyti virtualios realybės įrangai, kad, atsirandant vis daugiau virtualios realybės klasių mokyklose, chemijos, fizikos ar astronomijos paslaptis vaikai pažintų tiesiog sklandydami tarp molekulių ar planetų. Tapino atgaivintos „Pinigų kartos“ animuoti filmukai – geras tokio įtraukiančio ir efektyviai žinias žinojimu / supratimu verčiančio daikto pvz.
Pasibaigus karantinui visi grįžta į mokyklas, bet platformos poreikis niekur nedingtų. Kiekvienos pamokos svarbią pažinimui temą mokiniai stebėtų asmeninių monitorių ekrane, spręstų individualias užduotis, kurių atsakymų teisingumą čia ir dabar vertintų dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis lietuviškai mąstyti „išmokintas“ algoritmas. Klasių mokytojai – asistentai būtų reikalingi ne pamokų temų pateikimui, o tvarkos palaikymui, todėl būtų galima paleisti į užtarnautą poilsį visus vyresnio amžiaus mokytojus, o juos klasėse pakeistų jauni specialistai, kuriuos rengtų greitojo rengimo studijų centrai. Dalis klasių asistentų bus dirbantys versle ir viešajame sektoriuje suaugę, pasinaudoję valstybės sudaryta galimybe dalį darbo savaitės valandų atidirbti mokyklose – UGS – ugdančio specialisto programa. Mokyklose atidirbtos valandos vaikų ugdymą, kaip papildomą veiklą pasirinkusiems finansų, biologijos, chemijos ir IT disciplinų specialistams, bus užskaitomos kaip pedagoginio darbo valandos, leisiančios jiems išeiti į pensiją anksčiau, nei to nedarantiems kolegoms. Verslas gaus kompensacijas iš valstybės biudžeto už jų specialistų mokykloje, o ne verslo darbo vietoje praleidžiamas pamokas, tuo pačiu versle bus įdarbinta daugiau dirbančiųjų, tam kad pasiekti siektiną verslo rezultatą.
Jau dabar paskaičiuota, kad vietoje dabar dirbančių 32 tūkstančių mokyklų mokytojų mums reikia 27 tūkstančių (jei sieksime EBPO šalių vidurkio). Į užtarnautą poilsį išleidus 5 tūkst. (16 proc.) perteklinių mokytojų, panašia išraiška (16 proc.) pakelsime likusių atlyginimus tiesiog čia ir dabar. UGS programa pritrauks apie 30 tūkstančių šiandien dirbančių tik versle ar viešajame sektoriuje žmonių, skirsiančių po 1,5 valandos vaikų ugdymui mokyklose. Jie pakeistų dar 5 tūkstančius iki šiol dirbusių mokyklose mokytojų, kurių motyvacija būti geresniais ar technologijų valdymo įgūdžiai yra nepakankami. Ir tai tikrai ne dabar dirbančių mokytojų diskriminacija, nes įvertinus jau virš 50 metų amžių siekiantį Lietuvos mokytojų vidurkį, nemaža jų dalis poilsį senai užsitarnavo.
Daugiau nepilno užimtumo, bet pakankamų pajamų pragyvenimui teikiančių darbo vietų, pakankamas motyvuotų ir nepavargusių mokytojų-asistentų mokyklose ir vienodą ugdymo kokybę užtikrinanti ir inovatyvi švietimo sistema – visa tai duos Švietimo ministerijos sukurta mokymosi platforma pavadinimu GILĖ ir parengta 2 mėn. trukmės UGS – ugdančių specialistų nuotolinės atrankos ir parengimo programa.
Visi laimingi. Ir vaikai, gaunantys vienodą startą prieš renkantis tolesnį profesinį arba akademinį gyvenimo kelią, ir tėvai, veikiantys įvairesnius ir prasmingus dalykus kiekvieną dieną ir skiriantys mažiau laiko darbui. Kodėl mažiau? Nes visuotinis karantinas atskleis nuostabią tiesą: mūsų išpažįstama kapitalizmo religija, pardavusi visiems tikėjimą, kad turėti daugiau yra geriau, pasirodo yra netiesa. Kiekvienus metus belstis tūkstančius kilometrų lėktuvu į kitą pasaulio kraštą, kad ištaškyti ten dešimtadalį metų pajamų ir dar bent du dešimtadalius išleisti, kaip atskleidė karantinas, beprasmių malonumų vaikymuisi.

Atėjusi krizė, jeigu valdoma žinant, ko nori ir kaip tai įgyvendinti – gali tapti miestui labai naudingų permainų įtvirtinimo keliu. Manome, kad kiekvienai savivaldybei yra būtinas savotiškas „idėjų tankas“, kuriantis inovatyvių ir pro-aktyvių pasiūlymų, sprendimų bazę, iš kurios bus galima imti ir įgyvendinti geriausius, naudingiausius miestui.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) pasiūlymas miestų savivaldybės administracijoms – jūsų miestui, ar rajonui reikalingas trijų sluoksnių, tarpusavyje laikui bėgant persidengiančių, priemonių planas. Jeigu tiksliau – tai trys planai.
Planas Nr. 1. GELBĖTI – apsaugoti labiausiai pažeidžiamus (iš dalies jau aktyvuotas, bet pagrinde sveikatos apsaugos srityje, ir tai veiksminga).
Planas Nr.2. IŠSAUGOTI – įtvirtinti pasiekiamus rezultatus ir užtikrinti tvarumą.
Planas Nr.3. REFORMUOTI – keisti miesto ekonomiką, kad ji taptų orientuota į vietinės gerovės kūrimą, t.y. ji taptų kurianti ir kaupianti naudą jūsų miestui, o ne pridėtinę vertę ir naudą perduodanti visiems, kas tik netingį ją priimti.

Norime pasidalinti keliomis idėjomis dėl planų formavimo gairių, paminėsim šiek tiek ir priemonių. Konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais planus papildyti turėtų ta aukščiau minėta „idėjų tanko“ grupė – nes joje turėtų dirbti ekonomikos, socialinių reikalų, viešojo administravimo/finansų ir viešųjų pirkimų organizavimo specialistai, ugdymo ir švietimo, kultūros ir gamtosaugos sferų ekspertai. KBA savo kompetencijos ribose čia kalbės daugiau apie ekonominius ir verslo dalykus, nes turime metodiką, kaip adaptuoti strategiją vietinės gerovės kūrimo sistemai įvesti Klaipėdoje ir galime konsultuoti, pagelbėti ir dalyvauti strategiją įgyvendinant.

Žemiau pateikiami pasiūlymai ir planų gairės neneigia ir neatmeta jokių kitų ekonomikos gaivinimo priemonių, šiuo metu inicijuojamų centrinės valdžios, ar šiuo metu jau aktyvuotos jūsų miesto savivaldybės administracijos.

GELBĖTI
Plano tikslas: labiausiai pažeidžiamiems užtikrinti gyvybinių poreikių patenkinimą, pristabdyti bedarbystės, gyventojų ir įmonių pajamų mažėjimą, netekimą ir darbo rinkos dalyvių (darbuotojų ir verslų) emigraciją.
Taikymo situacija: sveikatos sistemos krizė, verslo sektorių sustabdymas, bedarbystės didėjimas, emigracija, piliečių ir įmonių mokumo krizės plėtra.
Plano veiksmai:
– „savaitės rinkinys“ , tai būtiniausių produktų, daržovių, higienos priemonių rinkinukas tiems, kurie negali jo nusipirkti, skirstomas per savivaldybės socialines tarnybas nemokamai, o kas įperka, bet su vargu – įsigyti iš dalies kompensuojama kaina.“
– Sukurti naujas darbo vietas socialinės pagalbos sferoje, užtikrinti sistemos užimtumą, „savaitės rinkinių” pristatymo paslaugų sutartis pasirašyti su vietiniais vežėjais, kuo daugiau maisto produktų, kitų prekių užsakyti iš vietinių gamintojų. Sudaryti vietinių gamintojų sąrašą būtinųjų prekių iš kurių formuojami rinkiniai, užsakymams, o apie galimybes pasirašyti sutartis su savivaldybe vietinius verslus informuoti ir garantuoti užsakyto produktų/gaminių kiekio pirkimą pagal suderintus grafikus.
– Savivaldybėje paskirti savanoriškos pagalbos ir darbo koordinatorių, į kurį galės kreiptis bet kuris klaipėdietis, net jeigu vos pora valandų per savaitę pageidautų skirti savanoriškai veiklai, susietai su pagalbos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams organizavimu ir teikimu.
– Smulkaus verslo konsultavimo centras, kuris informuoja verslininkus apie visas naujas galimybes, situacijas, poreikius, teikia individualias konsultacijas verslo veiklų perorientavimui, įmonių perprofiliavimui, teikia pagalbą rengiant įmonių dokumentus išoriniam finansavimui ir paramai gauti.
– Prarandančių būstą asmenų ir šeimų daugės, todėl jų apgyvendinimui savivaldybė pasirašys sutartis su būsto nuoma užsiimančiais klaipėdiečiais, apgyvendinimo įmonėmis ir apmokės tas sutartis paslaugų tiekėjams savivaldos bei pritraukiamomis tikslinei paramai teikti šalies biudžeto lėšomis.
– Savivaldybė pasirašys bendradarbiavimo sutartis su vietinėmis įdarbinimo agentūromis, darbuotojų nuomos kompanijomis, kad nedelsiant užpildyti atsidarančias trumpalaikes ir ilgalaikes vakancijas, ypač socialinių paslaugų ir kitos pagalbos teikimo sektoriuje.
– Sukurti ir pradėti įgyvendinti bendruomenių verslumo programą – skiriant tikslinę finansinę paramą vietos bendruomenių VŠĮ ar UAB steigimui socialinių paslaugų, pagalbos teikimo atskirose kaimynystėse, aplinkotvarkos, gamybos verslams – taip sukuriant darbo vietų bendruomenėse. Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su bendruomenių įmonėmis, kuriančiomis darbo vietas bendruomenių nariams; suderinti ir kontroliuoti jų veiklos planus, patikrinti ir apmokėti atliktus darbus.
– Tęsti vykstantį vietinės sveikatos apsaugos sistemos adaptavimą besikeičiantiems visuomenės poreikiams.
– … kiti veiksmai ir priemonės…

IŠSAUGOTI
Plano tikslas: tęsiant plano GELBĖTI veiksmus, juos adaptuojant kintamai situacijai, dėti pagrindus tvarios vietinės gerovės kūrimo sistemai mieste ir ją vėliau išplėtoti savo regione.
Taikymo situacija: atskiruose ekonomikos sektoriuose net valstybės paramą gaunantys verslai balansuos ties likvidumo riba ir atsiras iššūkis ne tik jų išlikimui, bet ir išsaugoti jų nuosavybę regione, kad nesusilpninti vietinės ekonomikos.
Plano veiksmai:
– Pasiekti, kad savivaldybės administracija (paprastai didžiausias darbdavys mieste ir vykdo didžiausius v.pirkimus) taptų antikrizinių programų iniciatorius, idėjų ir lyderystės centras, koordinuojantis ir reikiamomis kryptimis sinchronizuojantis kertinių miesto organizacijų veiklas, nukreiptas į vietinės gerovės vystymą.
– Atnaujinti vietinės ekonomikos (pramonės, verslo) ir miesto raidos strategijas, jas perorientuojant pagal pasikeitusį aplinkos kontekstą ir į kuo didesnės vertės būtent jūsų miestui kūrimą (gerovę kaupiantis miestas vs gerovę perduodantis miestas).
– Apibrėžti jūsų miesto kertinių organizacijų ir įmonių sąvoką bei kriterijus, kiekvieną iš jų akredituojant – pasirašant Gerovės (galima ir kitaip pavadinti) sutartį (deklaraciją) su savivaldybe, suformuoti kertinių miesto įmonių grupę, suvokiančią jos pačios atsakomybę ir reikšmę miestui.
– (-miesto pavadinimas-) Gerovės akreditacija galima per viešųjų pirkimų sistemos dalyviams (nuo tam tikros pirkimo vertės privaloma) sistemą, arba kaip savanoriška įmonės iniciatyva.
– Sudaryti kertinių institucijų tiekimo grandinių žemėlapius, nustatyti prekių ir paslaugų rūšis, kurių įsigijimas iš vietinių tiekėjų ir gamintojų stiprintų vietinę ekonomiką ir pagal galimybes nuolat didinti vietinių pirkimų svorį tiekimo sistemoje (maksimaliai „užžiedinti“ ne plastiko atliekas, o pinigų srautus ten, kur tai tikslinga ir įmanoma, t.y. keisti žiedinės ekonomikos sampratą)
– Pakeisti viešųjų pirkimų, vykdomų miesto savivaldybės ir kertinių organizacijų, sistemą, įvedant į pirkimo sąlygas pasiūlymų vertinimą atsižvelgiant į socialinės vertės dedamąją, kaip lygiavertę dimensiją greta priimtinos kokybės ir mažiausios kainos.
– Išnaudoti galimybes skaidyti viešųjų pirkimų sutartis į mažesnes dalis, kad pirkimai taptų prieinami mažiems verslams, o ne vien didžiausiems rinkos dalyviams, kuriuose ir taip bus koncentruota Valstybės dotacijos ir parama krizės padarinių amortizavimui.
– Sukurti SVV pagalbos pasirengiant dalyvavimui viešuose pirkimuose nemokamo konsultavimo galimybę.
– Sukurti naujus ekonominės architektūros elementus, skatinančius smulkų verslą – sukurti verslo projektų finansavimo per sutelktinį kapitalą platformas kaip alternatyvą bankams, steigti rizikos kapitalo fondus jame apjungiant savivaldybės, kertinių institucijų įmonių lėšas, pensijų fondų ir laisvų santaupų turinčių gyventojų lėšas ir per jį išpirkti perspektyvą turinčius, bet nesusitvarkiusius su krizine situacija ir bankrutuojančius svarbius miestui verslus arba jų dalį, jeigu savininkai to pageidautų ; organizuoti pirkimo užsakymų konsolidavimo platformas; netekusį funkcijos privatų turtą panaudos sutarčių su savininkais pagrindu perimti savivaldybei ir esant poreikiui pritaikyti socialinę vertę kuriantiems projektams ir veikloms, nenaudojamą savivaldybės turtą panaudos teise pagal reguliariai atnaujinamas metines sutartis perduoti valdyti socialinę vertę miestui kuriantiems verslams ir t.t.
– Savivaldos struktūroje sukurti stiprią paraiškų ir projektų rengimo grupę, kad kiekvieną įmanomą gauti valstybės paramos, ministerijų programų ir projektinių lėšų, ES programų eurą gauti į jūsų miestą. Ne, vien užsakinėti galimybių studijas, ar atiduoti šiuos visus darbus konsultantams netinka, nes jis yra nuolatinis.
– Ieškoti ir surasti būdus kaip ES ko-finansuojamuose infrastruktūros projektuose miesto įdedamą dalį pakeisti šalies biudžeto lėšomis, gaunamomis kaip tikslinė parama savivaldos projektams.
– Imtis lyderystės, kad kartu su kitomis savivaldybėmis (per Savivaldybių Asociaciją?) būtų pasiektas naujas socialinis kontraktas su centrine valdžia – kiekvienam regionui pagal jo specifiką skaičiuojamas minimalus bazinis atlygis (šiuo metu ar Zapyškyje, ar Klaipėdoje jis toks pat) ir iš biudžeto apmokamas visuotinis bazinių paslaugų paketas, prieinamas visiems be išimties gyventojams (ES dotacijos, šiuo metu aptariamos).
– Apskaičiuoti ir reguliariai atnaujinti „(-Jūsų miestas-) deramo atlygio“ dydį, kurį kaip privalomą atlyginimo minimumą savo darbuotojams mokės visos kertinės institucijos ir visi viešųjų pirkimų dalyviai.
– … Kitos priemonės ir veiksmai…

REFORMUOTI
Plano tikslas: atkurti vietinę ekonomiką kaip teisingesnę, labiau demokratišką, plačiai įtraukiančią į dalyvavimą, kuo “žalesnę“, tausojančią ir tvarią. Šiuo planu mažinsime nedarbą, skurdą, emigraciją, socialinę atskirtį, skatinsime aplinkos ir klaipėdiečių sveikatos saugojimą. Klaipėdoje ir rajone įtvirtindami vietinės gerovės kūrimo mechanizmus, vėliau sieksime jų taikymo visame regione.
Taikymo situacija: vis dar vykdant ankstesnių dviejų planų (GELBĖTI ir IŠSAUGOTI) priemones ir pagal situaciją keičiant jų svorį, įtvirtinti demokratiškais dalyvavimo pagrindais vystomą ekonominę vietinės gerovės kūrimo sistemą.
Plano veiksmai:
– Pagal aiškią ir suprantamą sistemą nustatoma kiekvieno (pradedant nuo tam tikros minimalios pirkimo vertės) viešųjų pirkimų dalyvio verslo socialinė vertė ir jos reikšmė miestui. Apskaičiuojami socialinės vertės balai yra vertinami pagal kiekvieno pirkimo sąlygose nustatomą tvarką, suprantamą ir priimtiną visiems dalyviams – kartu su kitais pasiūlymų vertinimo kriterijais. Savivaldybė vykdo periodinį (kartą per pusmetį) visų “-Jūsų miestas-) Gerovės sutartį” su savivaldybe pasirašiusių kertinių organizacijų socialinės vertės kūrimo priemonių vykdymo monitoringą.
– Sudaromi kertinių organizacijų socialinės vertės priemonių planai su daug įmonės specifiką įvertinančio turinio, sudaryto iš maždaug 80 paskaičiuojamų ir pamatuojamų kriterijų 6 srityse: Darbo rinkos vystymas / Vietinių tiekimo grandinių palaikymas / Pažangus darbdavys/ Verslo etikos standartai / Žaliosios ekonomikos ir darnaus vystymo principai / Integracija į bendruomenę .
– Sukurti visų tiekimo grandinės dalyvių motyvaciją taikyti socialinės vertės ir vietinės gerovės kūrimo principus .
– Dirbti su centrine valdžia ir sukurti teisines prielaidas, kad pridėtinę vertę mieste sukuriančios, bet ją iš miesto išvedantys pramonė ir verslai bent dalį jos galėtų palikti mieste. Pvz., Klaipėdos atvejis – uosto direkcija visas laivų rinkliavas reinvestuoja vien uosto poreikiams arba privalo sumokėti šalies biudžetui per dividendus, t.y. miesto ekonomikoje tos lėšos nesudalyvauja. Sukūrus teisines prielaidas, dalį rinkliavų galėtų palikti mieste – krovinys gabenamas miesto teritorijomis naudojant miesto infrastruktūrą ir dalis krovinio rinkliavos, surenkamos iš laivų savininkų, galėtų likti mieste; dalis sanitarinės rinkliavos už uosto krovinių transporto bei laivų uoste generuojamą miesto teritorijų, akvatorijos taršą ir t.t.
– Propaguoti ir per socialinės verslo vertės kūrimo sistemos taikymą skatinti išplėstinės nuosavybės formas miesto verslo įmonių valdyme. Pvz, jau šiuo metu pažangūs įmonių vadovai svarbiausiems samdomiems darbuotojams suteikia įmonės akcijų opcioną – kol darbuotojas dirba įmonėje, jis turi teisę į sutartimi aptartos akcijų dalies dividendus (dalijimasis pelnu) – priemonė pasiteisina, nes mažina darbuotojų rotaciją, emigraciją, skatina siekti geresnių veiklos rezultatų, apsaugo įmonės investicijas į darbuotojo gebėjimų ir kvalifikacijos vystymą.
– “teisės veikti” modelio taikymas – kai planavimo procesu numatoma ir išviešinama sistema, kuri rinkliavų, leidimų ir įvairių mokesčių pagalba kuria teisėtas preferencijas vietiniams verslams, aktyviai ir realiai prisidedantiems prie miesto ekonominių, socialinių, aplinkosauginių problemų mažinimo.
– … kiti veiksmai ir priemonės…

Atėjusi krizė, jeigu valdoma žinant, ko nori ir kaip tai įgyvendinti – gali tapti miestui labai naudingų permainų įtvirtinimo keliu. Manome, kad kiekvienai savivaldybei yra būtinas savotiškas „idėjų tankas“, kuriantis inovatyvių ir pro-aktyvių pasiūlymų, sprendimų bazę, iš kurios bus galima imti ir įgyvendinti geriausius, naudingiausius miestui.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) pasiūlymas miestų savivaldybės administracijoms – jūsų miestui, ar rajonui reikalingas trijų sluoksnių, tarpusavyje laikui bėgant persidengiančių, priemonių planas. Jeigu tiksliau – tai trys planai.
Planas Nr. 1. GELBĖTI – apsaugoti labiausiai pažeidžiamus (iš dalies jau aktyvuotas, bet pagrinde sveikatos apsaugos srityje, ir tai veiksminga).
Planas Nr.2. IŠSAUGOTI – įtvirtinti pasiekiamus rezultatus ir užtikrinti tvarumą.
Planas Nr.3. REFORMUOTI – keisti miesto ekonomiką, kad ji taptų orientuota į vietinės gerovės kūrimą, t.y. ji taptų kurianti ir kaupianti naudą jūsų miestui, o ne pridėtinę vertę ir naudą perduodanti visiems, kas tik netingį ją priimti.

Norime pasidalinti keliomis idėjomis dėl planų formavimo gairių, paminėsim šiek tiek ir priemonių. Konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais planus papildyti turėtų ta aukščiau minėta „idėjų tanko“ grupė – nes joje turėtų dirbti ekonomikos, socialinių reikalų, viešojo administravimo/finansų ir viešųjų pirkimų organizavimo specialistai, ugdymo ir švietimo, kultūros ir gamtosaugos sferų ekspertai. KBA savo kompetencijos ribose čia kalbės daugiau apie ekonominius ir verslo dalykus, nes turime metodiką, kaip adaptuoti strategiją vietinės gerovės kūrimo sistemai įvesti Klaipėdoje ir galime konsultuoti, pagelbėti ir dalyvauti strategiją įgyvendinant.

Žemiau pateikiami pasiūlymai ir planų gairės neneigia ir neatmeta jokių kitų ekonomikos gaivinimo priemonių, šiuo metu inicijuojamų centrinės valdžios, ar šiuo metu jau aktyvuotos jūsų miesto savivaldybės administracijos.

GELBĖTI
Plano tikslas: labiausiai pažeidžiamiems užtikrinti gyvybinių poreikių patenkinimą, pristabdyti bedarbystės, gyventojų ir įmonių pajamų mažėjimą, netekimą ir darbo rinkos dalyvių (darbuotojų ir verslų) emigraciją.
Taikymo situacija: sveikatos sistemos krizė, verslo sektorių sustabdymas, bedarbystės didėjimas, emigracija, piliečių ir įmonių mokumo krizės plėtra.
Plano veiksmai:
– „savaitės rinkinys“ , tai būtiniausių produktų, daržovių, higienos priemonių rinkinukas tiems, kurie negali jo nusipirkti, skirstomas per savivaldybės socialines tarnybas nemokamai, o kas įperka, bet su vargu – įsigyti iš dalies kompensuojama kaina.“
– Sukurti naujas darbo vietas socialinės pagalbos sferoje, užtikrinti sistemos užimtumą, „savaitės rinkinių” pristatymo paslaugų sutartis pasirašyti su vietiniais vežėjais, kuo daugiau maisto produktų, kitų prekių užsakyti iš vietinių gamintojų. Sudaryti vietinių gamintojų sąrašą būtinųjų prekių iš kurių formuojami rinkiniai, užsakymams, o apie galimybes pasirašyti sutartis su savivaldybe vietinius verslus informuoti ir garantuoti užsakyto produktų/gaminių kiekio pirkimą pagal suderintus grafikus.
– Savivaldybėje paskirti savanoriškos pagalbos ir darbo koordinatorių, į kurį galės kreiptis bet kuris klaipėdietis, net jeigu vos pora valandų per savaitę pageidautų skirti savanoriškai veiklai, susietai su pagalbos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams organizavimu ir teikimu.
– Smulkaus verslo konsultavimo centras, kuris informuoja verslininkus apie visas naujas galimybes, situacijas, poreikius, teikia individualias konsultacijas verslo veiklų perorientavimui, įmonių perprofiliavimui, teikia pagalbą rengiant įmonių dokumentus išoriniam finansavimui ir paramai gauti.
– Prarandančių būstą asmenų ir šeimų daugės, todėl jų apgyvendinimui savivaldybė pasirašys sutartis su būsto nuoma užsiimančiais klaipėdiečiais, apgyvendinimo įmonėmis ir apmokės tas sutartis paslaugų tiekėjams savivaldos bei pritraukiamomis tikslinei paramai teikti šalies biudžeto lėšomis.
– Savivaldybė pasirašys bendradarbiavimo sutartis su vietinėmis įdarbinimo agentūromis, darbuotojų nuomos kompanijomis, kad nedelsiant užpildyti atsidarančias trumpalaikes ir ilgalaikes vakancijas, ypač socialinių paslaugų ir kitos pagalbos teikimo sektoriuje.
– Sukurti ir pradėti įgyvendinti bendruomenių verslumo programą – skiriant tikslinę finansinę paramą vietos bendruomenių VŠĮ ar UAB steigimui socialinių paslaugų, pagalbos teikimo atskirose kaimynystėse, aplinkotvarkos, gamybos verslams – taip sukuriant darbo vietų bendruomenėse. Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su bendruomenių įmonėmis, kuriančiomis darbo vietas bendruomenių nariams; suderinti ir kontroliuoti jų veiklos planus, patikrinti ir apmokėti atliktus darbus.
– Tęsti vykstantį vietinės sveikatos apsaugos sistemos adaptavimą besikeičiantiems visuomenės poreikiams.
– … kiti veiksmai ir priemonės…

IŠSAUGOTI
Plano tikslas: tęsiant plano GELBĖTI veiksmus, juos adaptuojant kintamai situacijai, dėti pagrindus tvarios vietinės gerovės kūrimo sistemai mieste ir ją vėliau išplėtoti savo regione.
Taikymo situacija: atskiruose ekonomikos sektoriuose net valstybės paramą gaunantys verslai balansuos ties likvidumo riba ir atsiras iššūkis ne tik jų išlikimui, bet ir išsaugoti jų nuosavybę regione, kad nesusilpninti vietinės ekonomikos.
Plano veiksmai:
– Pasiekti, kad savivaldybės administracija (paprastai didžiausias darbdavys mieste ir vykdo didžiausius v.pirkimus) taptų antikrizinių programų iniciatorius, idėjų ir lyderystės centras, koordinuojantis ir reikiamomis kryptimis sinchronizuojantis kertinių miesto organizacijų veiklas, nukreiptas į vietinės gerovės vystymą.
– Atnaujinti vietinės ekonomikos (pramonės, verslo) ir miesto raidos strategijas, jas perorientuojant pagal pasikeitusį aplinkos kontekstą ir į kuo didesnės vertės būtent jūsų miestui kūrimą (gerovę kaupiantis miestas vs gerovę perduodantis miestas).
– Apibrėžti jūsų miesto kertinių organizacijų ir įmonių sąvoką bei kriterijus, kiekvieną iš jų akredituojant – pasirašant Gerovės (galima ir kitaip pavadinti) sutartį (deklaraciją) su savivaldybe, suformuoti kertinių miesto įmonių grupę, suvokiančią jos pačios atsakomybę ir reikšmę miestui.
– (-miesto pavadinimas-) Gerovės akreditacija galima per viešųjų pirkimų sistemos dalyviams (nuo tam tikros pirkimo vertės privaloma) sistemą, arba kaip savanoriška įmonės iniciatyva.
– Sudaryti kertinių institucijų tiekimo grandinių žemėlapius, nustatyti prekių ir paslaugų rūšis, kurių įsigijimas iš vietinių tiekėjų ir gamintojų stiprintų vietinę ekonomiką ir pagal galimybes nuolat didinti vietinių pirkimų svorį tiekimo sistemoje (maksimaliai „užžiedinti“ ne plastiko atliekas, o pinigų srautus ten, kur tai tikslinga ir įmanoma, t.y. keisti žiedinės ekonomikos sampratą)
– Pakeisti viešųjų pirkimų, vykdomų miesto savivaldybės ir kertinių organizacijų, sistemą, įvedant į pirkimo sąlygas pasiūlymų vertinimą atsižvelgiant į socialinės vertės dedamąją, kaip lygiavertę dimensiją greta priimtinos kokybės ir mažiausios kainos.
– Išnaudoti galimybes skaidyti viešųjų pirkimų sutartis į mažesnes dalis, kad pirkimai taptų prieinami mažiems verslams, o ne vien didžiausiems rinkos dalyviams, kuriuose ir taip bus koncentruota Valstybės dotacijos ir parama krizės padarinių amortizavimui.
– Sukurti SVV pagalbos pasirengiant dalyvavimui viešuose pirkimuose nemokamo konsultavimo galimybę.
– Sukurti naujus ekonominės architektūros elementus, skatinančius smulkų verslą – sukurti verslo projektų finansavimo per sutelktinį kapitalą platformas kaip alternatyvą bankams, steigti rizikos kapitalo fondus jame apjungiant savivaldybės, kertinių institucijų įmonių lėšas, pensijų fondų ir laisvų santaupų turinčių gyventojų lėšas ir per jį išpirkti perspektyvą turinčius, bet nesusitvarkiusius su krizine situacija ir bankrutuojančius svarbius miestui verslus arba jų dalį, jeigu savininkai to pageidautų ; organizuoti pirkimo užsakymų konsolidavimo platformas; netekusį funkcijos privatų turtą panaudos sutarčių su savininkais pagrindu perimti savivaldybei ir esant poreikiui pritaikyti socialinę vertę kuriantiems projektams ir veikloms, nenaudojamą savivaldybės turtą panaudos teise pagal reguliariai atnaujinamas metines sutartis perduoti valdyti socialinę vertę miestui kuriantiems verslams ir t.t.
– Savivaldos struktūroje sukurti stiprią paraiškų ir projektų rengimo grupę, kad kiekvieną įmanomą gauti valstybės paramos, ministerijų programų ir projektinių lėšų, ES programų eurą gauti į jūsų miestą. Ne, vien užsakinėti galimybių studijas, ar atiduoti šiuos visus darbus konsultantams netinka, nes jis yra nuolatinis.
– Ieškoti ir surasti būdus kaip ES ko-finansuojamuose infrastruktūros projektuose miesto įdedamą dalį pakeisti šalies biudžeto lėšomis, gaunamomis kaip tikslinė parama savivaldos projektams.
– Imtis lyderystės, kad kartu su kitomis savivaldybėmis (per Savivaldybių Asociaciją?) būtų pasiektas naujas socialinis kontraktas su centrine valdžia – kiekvienam regionui pagal jo specifiką skaičiuojamas minimalus bazinis atlygis (šiuo metu ar Zapyškyje, ar Klaipėdoje jis toks pat) ir iš biudžeto apmokamas visuotinis bazinių paslaugų paketas, prieinamas visiems be išimties gyventojams (ES dotacijos, šiuo metu aptariamos).
– Apskaičiuoti ir reguliariai atnaujinti „(-Jūsų miestas-) deramo atlygio“ dydį, kurį kaip privalomą atlyginimo minimumą savo darbuotojams mokės visos kertinės institucijos ir visi viešųjų pirkimų dalyviai.
– … Kitos priemonės ir veiksmai…

REFORMUOTI
Plano tikslas: atkurti vietinę ekonomiką kaip teisingesnę, labiau demokratišką, plačiai įtraukiančią į dalyvavimą, kuo “žalesnę“, tausojančią ir tvarią. Šiuo planu mažinsime nedarbą, skurdą, emigraciją, socialinę atskirtį, skatinsime aplinkos ir klaipėdiečių sveikatos saugojimą. Klaipėdoje ir rajone įtvirtindami vietinės gerovės kūrimo mechanizmus, vėliau sieksime jų taikymo visame regione.
Taikymo situacija: vis dar vykdant ankstesnių dviejų planų (GELBĖTI ir IŠSAUGOTI) priemones ir pagal situaciją keičiant jų svorį, įtvirtinti demokratiškais dalyvavimo pagrindais vystomą ekonominę vietinės gerovės kūrimo sistemą.
Plano veiksmai:
– Pagal aiškią ir suprantamą sistemą nustatoma kiekvieno (pradedant nuo tam tikros minimalios pirkimo vertės) viešųjų pirkimų dalyvio verslo socialinė vertė ir jos reikšmė miestui. Apskaičiuojami socialinės vertės balai yra vertinami pagal kiekvieno pirkimo sąlygose nustatomą tvarką, suprantamą ir priimtiną visiems dalyviams – kartu su kitais pasiūlymų vertinimo kriterijais. Savivaldybė vykdo periodinį (kartą per pusmetį) visų “-Jūsų miestas-) Gerovės sutartį” su savivaldybe pasirašiusių kertinių organizacijų socialinės vertės kūrimo priemonių vykdymo monitoringą.
– Sudaromi kertinių organizacijų socialinės vertės priemonių planai su daug įmonės specifiką įvertinančio turinio, sudaryto iš maždaug 80 paskaičiuojamų ir pamatuojamų kriterijų 6 srityse: Darbo rinkos vystymas / Vietinių tiekimo grandinių palaikymas / Pažangus darbdavys/ Verslo etikos standartai / Žaliosios ekonomikos ir darnaus vystymo principai / Integracija į bendruomenę .
– Sukurti visų tiekimo grandinės dalyvių motyvaciją taikyti socialinės vertės ir vietinės gerovės kūrimo principus .
– Dirbti su centrine valdžia ir sukurti teisines prielaidas, kad pridėtinę vertę mieste sukuriančios, bet ją iš miesto išvedantys pramonė ir verslai bent dalį jos galėtų palikti mieste. Pvz., Klaipėdos atvejis – uosto direkcija visas laivų rinkliavas reinvestuoja vien uosto poreikiams arba privalo sumokėti šalies biudžetui per dividendus, t.y. miesto ekonomikoje tos lėšos nesudalyvauja. Sukūrus teisines prielaidas, dalį rinkliavų galėtų palikti mieste – krovinys gabenamas miesto teritorijomis naudojant miesto infrastruktūrą ir dalis krovinio rinkliavos, surenkamos iš laivų savininkų, galėtų likti mieste; dalis sanitarinės rinkliavos už uosto krovinių transporto bei laivų uoste generuojamą miesto teritorijų, akvatorijos taršą ir t.t.
– Propaguoti ir per socialinės verslo vertės kūrimo sistemos taikymą skatinti išplėstinės nuosavybės formas miesto verslo įmonių valdyme. Pvz, jau šiuo metu pažangūs įmonių vadovai svarbiausiems samdomiems darbuotojams suteikia įmonės akcijų opcioną – kol darbuotojas dirba įmonėje, jis turi teisę į sutartimi aptartos akcijų dalies dividendus (dalijimasis pelnu) – priemonė pasiteisina, nes mažina darbuotojų rotaciją, emigraciją, skatina siekti geresnių veiklos rezultatų, apsaugo įmonės investicijas į darbuotojo gebėjimų ir kvalifikacijos vystymą.
– “teisės veikti” modelio taikymas – kai planavimo procesu numatoma ir išviešinama sistema, kuri rinkliavų, leidimų ir įvairių mokesčių pagalba kuria teisėtas preferencijas vietiniams verslams, aktyviai ir realiai prisidedantiems prie miesto ekonominių, socialinių, aplinkosauginių problemų mažinimo.
– … kiti veiksmai ir priemonės…

Lietuvos gyventojų rizikos susirgti lėtinėmis ligomis dėl netinkamo gyvenimo būdo mažinimas per specializuotas intervencines elgsenos keitimo programas šeimoms.

„Zoom“ platformoje visą laiką (vasarą taipogi) anglakalbis (gimtakalbis) gali teikti anglų kalbos paslaugas tiek vaikučiams nuo 1 klasės, tiek visų savivaldybių suaugusiems, taip visi žmonės galės gauti kokybiškas paslaugas, ko įprastai negali padaryti nuošaliuose miestuose gyvenantys asmenys.

Bendradarbiaujant su Migracijos departamentu, visiems užsieniečiams, turintiems leidimus gyventi Lietuvoje, pasiūlyti, pvz., 6 mėn. asmeninio „gido“ paslaugą. „Gidas“ galėtų supažindinti su miestu, taipogi su tokiais labai aktualiais praktiniais klausimais, kaip būsto nuoma, gydymo įstaigos, naudojimasis viešuoju transportu, bankinėmis paslaugomis ir pan. Kadangi užsieniečiams atsidūrusiems Lietuvoje būna didelis iššūkis viską susirasti, sužinoti, išsiaiškinti (ypač anglų kalba), paslauga turėtų būti nuolatinė.

Savivaldybėse turėti platformą / sistemą, kur galėtų registruotis, kam reikia pagalbos, pvz., pagyvenę asmenys, neįgalieji ir pan., bei asmenys, kurie gali būti savanoriais, teikiant tokias paslaugas, kaip produktų pristatymas, taip pat, kas galėtų atvykti apkirpti, išvalyti namus, išneši šiukšles, šiek tiek suremontuoti patalpas, pagaminti maisto, pasportuoti, padėti su informacinėmis technologijomis, pabendrauti ir pan. Tokiu būdu, būtų sprendžiama socialinė atskirtis ir žmonės visą laiką galėtų gauti pagalbą, kuri tokiems žmonėms reikalinga visą laiką, o ne tik per karantiną.

Sukursime filmą, kuris padės žmonėms pasirengti galimai antrai koronaviruso (ar kitų virusų) bangai bei išlikti sąmoningiems karantino metu. Filme bus nagrinėjami faktai, kaip visuotinė pandemija veikia kiekvieno mūsų gyvenimus ir kaip elgtis, kad pasiruošti galimam Covid19 scenarijaus pasikartojimui. Geriausi Lietuvos psichoterapeutai, sveikatos specialistai, finansų konsultantai, santykių psichologai ir laisvalaikio ekspertai apžvelgs, kaip elgtis, kad karantino metu išsaugoti tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą, santykius su artimaisiais bei stabilią finansinę situaciją.

Siūlome pagalbą vienai iš pažeidžiamų asmenų grupių, kurią ypač palietė COVID-19 situacija – tai turintys valgymų sutrikimų asmenys bei jų šeimos nariai. Ši liga kompleksinė ir jos gydymo efektyvumas priklauso nuo galimybės apimti kuo daugiau veiksnių, užtikrinančių sveikimą (fiziologinių, psichologinių, socialinių). Paminėsime keletą opių problemų:
1. COVID-19 laikotarpiu ypač sumažėjo galimybė gauti tęstinę, savalaikę bei profesionalią specialistų pagalbą suaugusiųjų pacientams bei jų artimiesiems, o paaugliams specializuotos pagalbos modulis vis dar kūrimosi stadijoje. Kaip žinia, valgymo sutrikimai kaip tik prasideda paauglystėje ir gali tęstis ne vienerius metus, net dešimtmetį. Šio sutrikimo gydymo efektyvumas stipriai priklauso nuo ankstyvos intervencijos, gydymo tęstinumo, nuoseklumo, reguliarumo bei kompleksinio požiūrio į ligą.
2. COVID-19 laikotarpis stipriau smogė šioje rizikos grupėje esantiems asmenims. Valgymo sutrikimams būdinga ilga gydymosi trukmė ir dažni atkryčiai, tad šalia profesionalios priežiūros trūkumo padidėjo ir atkryčio tikimybė. Savalaikės intervencijos pagalba galima sušvelninti, pristabdyti ar net išvengti atkryčių keliamų kritinių pasekmių ar rimtų komplikacijų.
3. Turintys valgymo sutrikimų asmenys bei jų artimieji šiuo laikotarpiu intensyviai ieško pagalbos bei emocinės paramos, tačiau dėl šiuo laiku esančių apribojimų jos gauna mažiau, yra pasimetę. Tuo tarpu sveikimo kelyje labai svarbios ne tik sergančiojo pastangos, bet ir tinkamas artimųjų įsitraukimas į sveikimo procesą.
4. Valgymo sutrikimų gydyme patirties turintys specialistai daugiausiai prieinami tik Vilniuje. Jų beveik nėra kituose didžiuosiuose miestuose, o tuo labiau regionuose, kur esami specialistai gali stokoti specifinių ir kompleksinių žinių apie ligą, negebėti tinkamai atpažinti ankstyvus ligos požymius, ją diagnozuoti, nukreipti specializuotam ir kompleksiniam gydymui, suteikti tinkamą pagalbą sergančiajam bei jo artimiesiems. COVID-19 situacija parodė, kad pagalba bei dalinimasis patirtimi gali būti teikiami nuotoliniu būdu.
Atsižvelgus į minėtas problemas siūlome keletą sprendimų:
1. Informavimas ir mokymas. Tai pagalba, pasiekiama kiekvienam iš namų: informacija apie ligos eigą, įrankius, kaip ją valdyti, kaip tvarkytis su atkryčiais, kaip geriau suprasti bei padėti sergančiajam bei jo artimajam. Šioje srityje siūlome keletą įrankių:
– podkastas (tinklalaidė), skirtas valgymo sutrikimų prevencijai, ligos atpažinimui, informavimui apie teikiamą pagalbą. Tinklalaidėje interviu būdu kalbinami specialistai (psichiatrai, psichologai, dietologai, slaugytojai, kineziterapeutai), išgyvenusieji ligą bei pasveikusieji, sergančiųjų artimieji. Kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra susistemintos informacijos šaltinio apie valgymo sutrikimų gydymą, tai būtų pirmasis susistemintos informacijos sklaidos kanalas. Tai būtų didelis pastiprinimas visai bendruomenei, o ypač šių sunkumų turintiems paaugliams, jaunuoliams.
– rašytiniai gidai, susistemintos informacijos sergantiesiems bei jų artimiesiems, kitiems dirbantiems su šia grupe specialistams vadovai apie tai, kaip atpažinti ligą ar atkrytį, kaip elgtis, ko imtis, kaip reaguoti. Kaip minėta, Lietuvoje tokių gidų iki šiol nėra paruošta, tad tai būtų dar vienas susistemintos informacijos šaltinis.
– leidinys (knyga) apie valgymo sutrikimus, skirtas sergančiųjų artimiesiems bei specialistams, dirbantiems su sergančiųjų artimaisiais. Šį leidinį specialistai vertina kaip kokybišką, plačią metodinę pagalbą kasdienybėje, mokančią artimuosius įsitraukti į sveikimo procesą, išsamiau suprasti ligą bei tinkamai reaguoti. Šis leidinys specialistų iniciatyva galėtų būti išverstas bei paruoštas, tačiau reikalingas finansavimas įsigyti platinimo teisėms bei spausdinimui.
2. Emocinė parama, konsultacijos, individualus informavimas nuotoliniu būdu. Pagalba nukreipta į konkretų asmenį, pasiekiama kiekvienam iš namų. Tai galimybė paskambinti telefonu arba internetu budinčiam specialistui bei užduoti su valgymo sutrikimais susijusį rūpimą klausimą, gauti paramą kritiniu momentu, kol kita pagalba yra neprieinama arba jos tenka ilgiau palaukti. Tai gali sušvelninti ligos simptomus, tikslingai nukreipti, paskatinti nebijoti kalbėti apie savo sunkumus, motyvuoti kreiptis pagalbos, leistų pasijusti išklausytam ir suprastam. Lietuvoje tokia pagalba nuotoliniu būdu iki šiol nėra teikiama.
3. Fokusuota pagalba, nukreipta į konkretų poreikį. Tai įvairios priemonės, skirtos skirtingoms šalies bendruomenėms (regionams, miestams), kurios iki šiol neturėjo galimybės gauti specializuotos valgymo sutrikimų gydymo pagalbos (sutelktos Vilniuje). Individualios ir grupinės konsultacijos, mokymai specialistams (dirbantiems švietimo, socialinėje, sveikatos apsaugos srityse), sergančiųjų tėvų palaikymo grupės. Šią specializuotą pagalbą teiktų mobili komanda, sudaryta iš specialistų (psichoterapeutų, psichologų, gydytojų dietologų), paprastai teikiančių pagalbą Vilniuje, tačiau pagal poreikį vykstančių į kitą miestą. Pagalba gali būti vienkartinė ar tęstinė, teikiama tiek nuotoliniu būdu, tiek apsilankant konkrečiame regione, bendruomenėje.
Visos šios priemonės turi mokslinį efektyvumo pagrindimą ir galėtų ypač pasitarnauti šiuo periodu.

Visuomeninė problema yra ta, kad negalią turintiems trūksta priemonių, pritaikytų jų poreikiams, ir tinkamai pateiktos informacijos, padedančios labiau pažinti kultūrinę aplinką, lankytinas vietas ar objektus. Neregintys, negalėdami susipažinti su vaizdais, praranda galimybę suvokti didžiąją bendros visuomenės kultūros dalį. Didinant kultūros prieinamumo visiems galimybes savivaldybėms siūlome paslaugas, padėsiančias sukurti universalaus dizaino ir pagaminti pažangiomis technologijomis produktus, pritaikytus visiems, kuriuose vaizdinė medžiaga perteikta regimuoju ir iškiliuoju būdu, regimais ir reljefiniais vaizdais, o tekstas reginčiųjų ir Brailio raštu. Tai suteiks galimybę negalią turintiems būti savarankiškiems ir jaustis oriai dalyvaujant kultūroje, palengvins lankytinų objektų pažinimo galimybes, skatins aktyviau integruotis į miesto bendruomenę, augins visuomenės ir užsienio svečių, neatskiriant negalią turinčių žmonių, dalyvavimą kultūroje, didins naujų auditorijų pritraukimą.
Padedame sukurti produktus, kuriuose pateikiama informacija reginčiųjų ir Brailio raštu bei regimais ir reljefiniais vaizdais:
– Priemonės skatinančios pažinti kultūrinį paveldą ir didinančios prieinamumą visiems. Knygos, atvirukai, lankstinukai, katalogai, informaciniai stendai, lentelės, kuriuose siūloma pristatyti nacionalines gamtos ir kultūros vertybes, paveldo vietoves, perteikiant regimuoju ir reljefiniu būdu vaizduojamąjį dailės meną bei fotografijas, o tekstinę informaciją pateikiant įprastu ir Brailio raštu.
– Lauko ir vidaus informaciniai stendai su vaizduojamomis schemomis (žemėlapiais) ir pažymėtais maršrutais nurodant kultūros lankytinas vietas, pritaikytas neįgaliesiems (galimi stendai kultūros lankytinose vietose, pritaikytos neįgaliesiems, kuriuose būtų pateikiama lankomos vietos vaizdinė medžiaga ir informacinis tekstas, pritaikytas visiems).
Bendravimo įgūdžių su negalią turinčiais žmonėmis trūkumas yra viena iš socialinės atskirties priežasčių. Vaikų ir jaunimo socialinių kompetencijų ugdymas, integruotas į kultūrines ir menines veiklas, keičia situaciją ir padeda spręsti negalią turinčių žmonių atskirties problemą. Kartu su regėjimo negalią turinčiais organizuojame kultūrinio švietimo ir neformaliojo vaikų ugdymui skirtus renginius. Taip ugdomos visuomenės, ypač vaikų socialinės kompetencijos, tolerancija bei empatiškumo jausmas ir keičiamas jų požiūris į negalią turinčius žmones.
Gerieji bendradarbiavimo pavyzdžiai:
-Bendradarbiaujant su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, sukurti ir pagaminti taktiliniai lauko informaciniai stendai, pritaikyti neregiams ir silpnaregiams žmonėms. Skirti pažinti Plateliuose lankytinas vietas, Platelių ežero salas ir paukščius, esančius Žemaitijos nacionaliniame parke. Atvirukai, lankstinukai su taktiliniais vaizdais bei schemomis ir lankytinų objektų aprašymais. Vaizdinė medžiaga perteikta regimuoju ir taktiliniu būdu, tekstai pateikti reginčiųjų ir Brailio raštu lietuvių ir anglų kalbomis..
-Bendradarbiaujant su Lietuvos Nacionalinė dailės galerija, sukurtas ir išleistas atvirukų rinkinys su 12 meno kūrinių, saugomų Lietuvos Nacionalinėje dailės galerijoje. Leidiniuose fotografijos, tapybos, skulptūros meno kūriniai ir instaliacijos, perteikta regėjimo ir lytėjimo suprantamu būdu, atspausdinta reginčiųjų ir Brailio raštu, pritaikyta ir neregiams.
-Bendradarbiaujant su Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešąja biblioteka, įgyvendinti du kultūrinio švietimo ir neformaliojo vaikų ugdymui skirti renginiai ir išleisti du leidybiniai produktai – atvirukų rinkinys ir knygą, reginčiųjų ir Brailio raštu su perteiktais taktiliniais vaikų sukurtais piešiniais. Neringos gimnazijoje vyko edukaciniai užsiėmimai, kuriose vaikai turėjo galimybę pažinti neregių gyvenimą. Viešojoje erdvėje Nidoje vyko kūrybinės dirbtuvės, vaikai buvo mokomi kurti atvirukus, kuriuos galėtų “pamatyti” ir neregiai. Bendradarbiavimo metu gimė idėja išleisti Viktoro Miliūno knygą vaikams pritaikytą ir neregiams. Projektas skirtas įprasminti Nidos metraštininko rašytinį palikimą, papildyti bibliotekos esamą ekspoziciją ir dalinai pritaikyti ją specialiųjų poreikių lankytojams.

Savivaldybių švietimo įstaigoms ir savivaldybių skyriams kuruojantiems švietimą siūlome optimizuoti biurokaratinius procesus, o sutaupytą laiką skirti naujoms ugdymo priemonėms kurti bei ugdymo kokybei gerinti. Švietimo įstaigos kiekvieną mėnesį teikia galybę ataskaitų ir statistinių duomenų, dalį kurių švietimo įstaigos privalo viešinti ir savo internetinėse svetainėse. Turimus duomenis švietimo įstaigos analizuojasi savo reikmėms, o savivaldybės juos bendrina, analizuoja pagal savo poreikius. Taip sukuriamas nesibaigiantis laikui labai imlus procesas dokumentų siuntinėjimo ir ataskaitų darymo, žmogiškųjų klaidų taisymo ir pan. PASIŪLYMAS: skaitmenizuoti duomenų surinkimo būdus, kad visos šalys (švietimo įstaiga, švietimo kuratoriai savivaldybėse, neautorizuoti vartotojai per internetines svetaines) matytų jiems aktualią informaciją ir galėtų dirbti su ja tiesiai iš pirminių šaltinių, o ataskaitos generuotųsi realiu laiku be papildomų žmonių įsikišimo. Sudėtinga? Taip, bet jau turime pavyzdžių, kad tai įmanoma. Siūlome švietimo įstaigose skaitmenizuoti ir automatizuoti šiuos procesus, įskaitant, bet neapsiribojant: personalo valdymas (ir viešinimas), atostogų prašymai, švietimo pagalba mokiniui (problemos, protokolai, charakteristikos ir pan.), dokumentai (finansinė atskaitomybė, veiklos dokumentai, įsakymai ir jų viešinimas), viešieji pirkimai (sutarčių registravimas, registracijos žurnalai ir jų viešinimas), darbo sutartys (jų generavimas ir administravimas), medicininių knygelių valdymas ir priminimai, protokolai, integracijos su kitomis sistemomis, bendri prisijungimai per el. pašto sistemas ir kt. Nuotolinio mokymo pavyzdys parodė, kad ugdymą galime atlikti ir moderniais būdais, gal jau laikas pokyčiams ir švietimo įstaigų valdyme? Skaidriai, efektyviai ir patogiai.

Nedirbantys senjorai atsidūrė atskirtyje ir dažnai jaučiasi nereikalingi, nors iš tikrųjų yra sukaupę didelę gyvenimo patirtį. Tuo tarpu besimokantys vaikai ne visada turi galimybę sulaukti pagalbos iš tėvų, kurie yra dirbantys, turi nepakankamai laiko bei kantrybės. Pasiūlymas: sukurti virtualią erdvę, kurioje mokiniai galėtų susitikti su senjorais ir kitais žmonėmis, norinčiais bei galinčiais padėti vaikams rasti atsakymus, susikaupti, suvaldyti laiką ir emocijas. Vaikai turėtų individualų gyvenimo mokytoją, o senjorai galėtų pasidalinti labai vertinga gyvenimo išmintimi. Šis sprendimas prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir ugdymo sąlygų gerinimo. Tyrimai rodo, kad mokinių rezultatai stipriai gerėja, kai mokymas yra individualus.

Nuotolinio ugdymo palengvinimui sukurti užsiėmimų ir pamokų kūrimo bei adaptavimo įrankių platformą. Ugdymo įstaigose dažna problema yra ne užsiėmimo turinys, o jo pateikimas ir formatas, tinkamas nuotoliniam ugdymui. Pedagogai išmano savo dalyką, žino, ko turi išmokyti, todėl jiems reikia paprastų, lengvai valdomų skaitmeninių įrankių, kurie paverstų turimą ugdymo medžiagą į patrauklų skaitmeninį formatą. Pvz., trumpą vaizdo įrašo pamoką su interaktyviais intarpais, kuomet vaikai turi atsakyti į klausimą iš tik ką išklausytos vaizdo įrašo dalies.

Mes, MB „Kvantuma“, vieni pirmųjų kartu su Robotikos mokykla pradėjome kurti ir gaminti veido skydelius medikams ir kitoms įstaigoms. Po kurio laiko išbandę ir išanalizavę mūsų ir daugumos kitų skydelių dizainus, pliusus ir minusus sukūrėme ypač patogius, saugius, praktiškus ir lengvai surenkamus daugkartinius veido skydelius. Juos ir siūlome tiekti savivaldybėms. Kuo šis inovatyvus skydelis skiriasi? Kuo jis ypatingas? 1. Visų pirma jis gerokai stabilesnis, galima nešioti ir lauke, yra standus ir tvirtas. 2. Daug patogesnis, paprastesnis ir greitesnis surinkimas, nereikia kaitinti su fenu. 3. Patogesnis naudojimas reguliuojasi dažnesnėmis padalomis, todėl nespaus galvos ir stabiliai laikysis dirbant ilgą laiką. 4. Patobulintas dirželis, gali nešioti nuo vaikų iki suaugusių ir net užsidėti ant žieminės kepurės. 5. Apsaugo iš viršaus, bet kartu lieka tarpas orui, todėl mažiau rasoja. 6. Pagamintas iš PETG aukščiausios kokybės ir skaidrumo plastiko, todėl nesukelia nepatogumu puikiai matyti aplinką ir kokybiškai dirbti. 7. Nėra kempinės, kuri surenka prakaitą, bakterijas ir virusus, kurių neįmanoma dezinfekuoti. Mūsų skydeliai turi patogias plastikines juosteles, kurias galima lengvai dezinfekuoti. 8. Optimalus priekinio skydelio dydis, kad kokybiškai apsaugotų, bet ir nebūtų per didelis ir netrukdytų dirbti.

Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai reikia atlikti smulkius buities darbus (įkalti vinį, sutaisyti el. rozetę, spyną ir t.t.). Daugelis vyresnio amžiaus žmonių bijo per skelbimus ieškoti meistrų. Pasiūlymas: virtualaus asistento paslauga vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, socialiai remtiniems ir kt.. Reikėtų sukurti internetinę platformą, kuri „suvestų“ smulkius darbus atliekančius patikimus meistrus ir vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir pan. Vyresnio amžiaus žmogus (arba jo atstovas, pvz. soc. rūpybos darbuotojas) galėtų skambinti trumpuoju numeriu į skambučių centrą (arba užpildyti prašymą internete). Informacinėje sistemoje būtų parenkamas meistras, iš karto paskaičiuojama kaina (galbūt SODRA dalį paslaugų finansuotų, arba tokios paslaugos būtų apmokamos iš paramos fondų, arba tokius darbus atliktų Užimtumo tarnybos specializacijos kėlimo kursų dalyviai), susitariama dėl laiko. Vėlesniais sistemos vystymo etapais galima būtų užsakyti ne tik smulkius buities darbus, bet ir įvairių dokumentų tvarkymą, vaistų pristatymą ir pan.

Atlikus mokslinį tyrimą, kuriame buvo analizuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių erdviniai būsto politikos procesai, jų teritorinė raiška bei jų keliamos problemos – pavyko nustatyti akivaizdžias, miestų teritorijas slegiančias, problemas. XXI amžiuje vykstant intensyviai naujų gyvenamųjų namų statybos plėtrai vis labiau didėja netolygumai tarp miestų gyvenamųjų mikrorajonų, o Lietuvos didžiųjų miestų teritorijose auga socialinės segregacijos rizika, pasireiškia gentrifikacijos, kaimynystės nepritekliaus ir nepakankamos gyvenamosios aplinkos kokybės (įsivyravusios kartu su miestų ekspansijos banga ir į kiekybinę plėtrą orientuoto urbanistinio modelio) problemos. Sprendimo būdas leistų prisidėti prie tvarumo principus atitinkančios kokybinės miestų plėtros propagavimo (kas neabejotinai atlieptų laikmečio aktualijas bei visuomeninius poreikius), tačiau kartu padėtų efektyviai spręsti savivaldybėse vyraujančias apleistų ir nenaudojamų erdvių bei nekilnojamojo turto objektų problemas; prisidėtų prie viešųjų erdvių panaudos problemų sprendimo; padėtų kovoti su socialine ir erdvine segregacija miesto lygiu; leistų praplėsti socialinių ir kultūrinių paslaugų spektrą visuomenei; įvairias socialines grupes įtraukti į kultūrines bei socialines iniciatyvas; o žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – projektas galimai taptų išeitimi, leidžiančia išspręsti socialinio būsto fondo nepritekliaus problemą.

IDĖJA – tarpininkavimo agentūra, teikianti laisvų erdvių ir pastatų laikino naudojimo paslaugą. Nors miestai nuolat keičiasi, tuščios ar nenaudojamos urbanistinės struktūros vis dar išlieka opia miestų problema (ateityje ši problema bus dar opesnė dėl esamų sociodemografinių veiksnių sovietinės statybos miegamuosiuose daugiabučių namų kvartaluose). Be estetinio aspekto (įtakos miesto kraštovaizdžiui bei įvaizdžiui) nefunkcionalios erdvės ir pastatai kenkia aplinkos kokybei ir kelia pavojų tiek piliečių sveikatai, tiek saugai. Nemažą jų dalį sudaro sovietinės statybos objektai (gamybos, pramonės, sandėliavimo; kultūros, mokslo ir sporto; viešbučių, prekybos ar kt. paskirties objektai), išsidėstę miestų mikrorajonuose, kuriuose įprastinė nekilnojamojo turto (NT) rinka yra ribota. Dažnu atveju NT objektas tampa nenaudojamu ir dėl įmonės ar NT vystytojo bankroto atvejų.

Daugelio nenaudojamų ar apleistų nekilnojamojo turto objektų savininkai neturi kapitalo jų atnaujinimui arba negali jų parduoti/išnuomoti už norimą kainą. Užuot laikę tuščią objektą – jie galėtų pasiūlyti laikinai jį naudoti. Įvairių bendruomenių nariams tai leistų gauti vietą savo socialiniams, kultūriniams ar kitiems projektams už daug prieinamesnę kainą. O toks požiūris būtų naudingas tiek savivaldybei, tiek nekilnojamojo turto savininkams, tiek vartotojams ir miesto visuomenei, kuri šiose erdvėse gautų naują turinį.

Įmonės steigimo tikslai: 1. Atgaivinti tuščias, šiuo metu nenaudojamas ar apleistas miesto erdves (įskaitant pastatus), joms suteikiant naujas funkcijas ir jas pritaikant laikinam naudojimui; 2. Suaktyvinti nekilnojamojo turto savininkus, vystant savo turtą: juos sujungiant su potencialiais investuotojais ir vartotojais, kurie turi lėšų ir žinių, leidžiančių atrasti tvarius sprendimus; 3. Aktyviems piliečiams ir verslus pradedančioms įmonėms padėti surasti vietą jų socialinei, kultūrinei ar kitai veiklai; 4. Sumaniai išnaudoti apleistas erdves ir nefunkcionalius pastatus, siekiant patenkinti piliečių poreikius ir pagerinti teritorijų aplinkos kokybę.

Įmonės vaidmuo: 1. Laisvų pastatų bei erdvių monitoringas ir duomenų rinkimas; 2. Nekilnojamojo turto objektų savininkų įtraukimas į projektą; 3. Ryšių užmezgimas tarp suinteresuotųjų šalių; 4. Tarpininkavimas tarp nuosavybės savininkų (fizinių ar juridinių asmenų) ir laikinųjų naudotojų; 5. Sutarčių parengimas laisvų, nenaudojamų ar apleistų pastatų/erdvių antrinei panaudai (laikinam naudojimui); 6. Atsakomybės rizikos draudimo rengimas; 7. Bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis.

KODĖL TAI TURĖTŲ VEIKTI?

Nauda savivaldybei: 1. Nenaudojamų pastatų/erdvių miesto administracinėje teritorijoje identifikavimas (visa tai perteikiant interaktyviame miesto žemėlapyje ir internetinėje duomenų bazėje); 2. Galimybė testuoti – t. y. išbandyti įvairias (ar visas įmanomas) teritorijos funkcines galimybes (tiesiogiai dalyvaujant ir vietos gyventojams) prieš atliekant didelius investicinius projektus. Taip būtų atrenkamos labiausiai pasiteisinusios idėjos (fiksuojamos sėkmingo naudojimo funkcijos), atmetami nepasiteisinę sprendimai ir galiausiai – įgyvendinamas sėkmingas viešosios erdvės modelis; 3. Vietoje stambių griovimo ar investavimo sprendimų, nukreiptų į išgalvotus vartotojus, būtų suteikiama galimybė pakartotinai naudoti egzistuojančius pastatus ir infrastruktūros elementus, juose palaipsniui pritaikant naujas funkcijas; 4. Savivaldybėms būtų sukuriama dviguba nauda – didesnė viešųjų paslaugų pasiūla ir sumažėję šių paslaugų teikimo kaštai; 5. Nevyriausybinėms organizacijoms, socialinėms ir kultūrinėms veikoms, startuoliams bei smulkiems verslams būtų suteikiamos prieinamos nuomos sąlygos bei svarbi pagalba jų verslo pradžiai; 6. Sėkmingi projekto rezultatai padėtų išsaugoti vidines miestų mikrorajonų savybes ir padėtų įveikti neigiamą mikrorajonų įvaizdį, sumažinti socialinės segregacijos riziką; 7. Būtų prisidedama prie labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių įtraukimo į visuomenines veiklas; 8. Miesto įvaizdžio gerinimas: apleistų teritorijų sutvarkymas, aplinkos ir gyvenamųjų teritorijų kokybės gerinimas.

Nauda nekilnojamojo turto objektų savininkams: 1. Nenaudojamų erdvių/patalpų priežiūra bei išsaugojimas; Nuosavybės savininkams nereikėtų rūpintis savo nuosavybės priežiūra ar tvarkymu – tai už juos atliktų laikini naudotojai. Sutartis laikinuosius naudotojus įpareigotų užtikrinti naudojamų patalpų/erdvių tvarką ir atitinkamą aplinkos kokybę. 2. Mažesni mokesčių tarifai. Apleistiems ir neprižiūrimiems nekilnojamojo turto objektams yra taikomi maksimalūs žemės mokesčio bei nekilnojamojo turto mokesčio tarifai: žemės mokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse siekia – 4 proc.; nekilnojamojo turto mokestis – 3 proc. Sudarius sutartį su NT objekto savininku dėl laikino pastato/erdvės naudojimo (objektą paverčiant kultūrinės, socialinės, ugdomosios ar kitos paskirties) – nuosavybės turėtojas būtų atleidžiamas nuo mokestinių įsipareigojimų arba savivaldybė sumažintų mokesčių tarifus. 3. Laikini vartotojai apleistas patalpas ar vietas galėtų naudoti už simbolinę kainą; NT objekto savininkas už NT nuomą galėtų gauti simbolinį mokestį iš laikinųjų nuomininkų (dėl mokesčio dydžio su suinteresuotomis šalimis būtų bendraujama individualiai, siekiant surasti tinkamiausią sprendimą). Nauda vartotojams: Kainos atžvilgiu prieinamos erdvės/patalpos darbui ir eksperimentavimui, startuolių kūrimuisi, renginių organizavimui, kūrybinėms dirbtuvėms, socialinių veiklų ir verslų kūrimuisi, laikinam apgyvendinimui ar kt. Nauda aplinkiniams gyventojams ir verslams: – Apleistos erdvės būtų labiau apsaugotos nuo sunykimo, kadangi jos būtų naudojamos ir tvarkomos; – gerėjanti aplinkos kokybė; – nišinių, netradicinių, socialinių ir kultūrinių verslų kūrimasis; – kūrybinės erdvės, apjungiančios renginius, meną, koncertus, parodas ir kt. veiklas; – augantis lankytojų srautas ir pardavimai; – bendruomeniškumo augimas; – kaimynystės efektas – vizualiai matomi aplinkos pokyčiai žmones nuteikia teigiamai ir priverčia apsvarstyti būsto modernizacijos galimybes. Nauda studentams ir menininkams: Naujos darbo galimybės bei išplėstos profesinės galimybės. Esant susidomėjimui – būtų pradėta laikinojo laisvų erdvių naudojimo interesų kiekybinė ir kokybinė analizė; įtraukiama visuomenė ir NT objektų savininkai; nustatomas laikino naudojimo erdvių/pastatų veiklos spektras; pasitelkiami kartografavimo metodai; pradedama kurti duomenų bazė.